© „Ikonografijos skriptai“, Kretinga, 1999
Medžiagą surinko ir dėstė br. Carlo Bertagnin ofm
(čia pateikta medžiaga autoriaus neperžiūrėta)
Iš italų kalbos vertė br. Paulius Vaineikis ofm

Dievo Motinos ikonos

Sunku tvarkingai išdėstyti Marijos ikonas, nes jų yra labai daug. Atskyrus švenčių ikonas, lieka trys seniausios rūšys, iš kurių kyla visos kitos Dievo Motinos ikonos.

1. Oranta (Dievo Motina maldoje)

      Vienintelis atvejis, kai Marija piešiama be Jėzaus. Delnai iškelti į viršų arba atsukti į išorę prieš save.

Gali būti vaizduojama 1) stovinti visa figūra; 2) iki pusės.

Tai „netikra“ ikona. Tai romėnų pasaulio dorybės, ištikimybės šeimai, valstybei (tobulo piliečio) simbolis „Pieta“ – moteris iškeltom rankom. Krikščionių katakombose ji tapo šlovinančios ir garbinančios sielos simboliu, o neužilgo buvo priskirta Marijai. Ši ikona yra reta, nes joje nevaizduojamas Jėzus.

Plačiau apie šią ikoną rašoma skyriuje „Malda iškeltomis rankomis“.

IV-V a. šis atvaizdas įgavo kitą variantą – buvo pridėtas medalis su Emanuelio (kūdikio) atvaizdu.

Tai Ženklo Dievo Motina (Znamenije), ji yra sujungta su Jėzumi. „Todėl pats Viešpats duos jums ženklą. Štai mergelė laukiasi kūdikio; ji pagimdys sūnų ir pavadins jį vardu Emanuelis“ (Iz 7,14). „Štai mergelė nešios įsčiose ir pagimdys sūnų, ir jis vadinsis Emanuelis, o tai reiškia: Dievas su mumis“ (Mt 1,23).

Ši ikona žinoma ir kitu vardu – Latitera (gr. didesnė, platesnė už dangų). Šis pavadinimas paimtas iš liturginio himno kuriame kalbama, kad Marija laiko savyje daug didesnį už dangų.

Nikopėja (pergalingoji) medalioną laiko rankomis tarsi skydą. Ši ikona buvo nešama priešais karių pulkus einant į kovą.

2. Odigitria (parodanti kelią). Išsivystė V a. iš imperatorių ceremonealo. Marija vaizduojama atsisukusi veidu į žiūrovą, kartais kiek pasisukusi. Kūdikėlis Jėzus taip pat atsisukęs į mus arba kiek šonu. Jis viena ranka laimina, o kita gali laikyti ritinį. Jėzaus vardas rašomas vienoje eilėje su Marijos pečių linija. Marija ranka rodo į Jėzų
 – ji yra ta, kuri nurodo kelią.

Nuo XII a. imta akcentuoti Kristaus žmogiškumą, ikonose imama ieškoti to, kas Dievo Motiną sujungia su Dievu.

Odigitria gali būti vaizduojama: 1) stovinti visa figūra; 2) iki pusės.

Kitas Odigitrijos variantas yra Eleusa (gailestingoji, švelnioji; gr. eleison – būk gailestingas) ikonoje Marijos ir Jėzaus veidai susiliečia, vaikutis apsikabina Motinos kaklą.

Eleusa gali būti vaizduojama: 1) stovinti visa figūra; 2) iki pusės.

3. Kiriotisa/Bazilisa. Gr. Kyrie – Viešpatie, Bazilis – imperatorius. Bazilika (pagoniškas terminas) – didelė salė, kurioje teismo metu soste sėdėjo imperatorius.

Dievo Motina vaizduojama soste, Viešpaties šlovėje, garbėje. Ji stovėdama, atsiskukusi veidu į mus, pristato kūdikį pagarbinimui. Kartais ikonose ją lydi angelai. Jei Marijos figūra sėdi soste, tuomet Jėzų ji laiko ant kelių.

Kiriotisa/Bazilisa gali būti vaizduojama: 1) stovinti ar sėdinti visa figūra; 2) iki pusės.

4. Šventės arba epizodai iš Evangelijų ar apokrifų.

Bruožai cahrakteringi Dievo Motinos ikonoms:

1. Visada turi nimbą/aureolę.
2. Kepuraitė, kuria moterys, tarsi skarele apgaubdavo plaukus
3. Apsiaustas
   
4. Trys žvaigždės, simbolizuojančios Marijos nekaltumą prieš Jėzaus gimimą, Jam gimus ir po gimimo (kartais matomos būna tik dvi, ar tik viena ant apsiausto kaktos)
5. Tunika
6. Puošnūs rankogaliai
7. Būtinai užrašomi vardai.
8. Marija visuomet vaizduojama su Jėzumi arba ji yra kokioje nors kompozicijoje. Ikonostaze vienoje eilėje rikiuojamos ikonos pasisukusios į centre esantį Kristų. Marija šiuo atveju gali būti vaizduojama viena, tačiau jos ikona yra šalia Kristaus ikonos.  Marija garbinama, nes yra Dievo Motina: užtarėja, tarpininkė tarp mūsų ir Kristaus. Vakaruose ji buvo atskirta nuo Jėzaus. Mes einam prie Marijos, nes trokštam Jėzaus. Todėl nėra ikonų, kur ji būtų viena.

Marijos, kaip ir kiti šventųjų vardai yra nusistovėję ir nekeičiami:

Dievo Motina:

Motina , sutrumpinus –
Dievo  , sutrumpinus – . 

Į viršų...