Ikonografijos skriptai
Jėzaus ikona
Švenčių ikonos
Dievo Motinos ikonos
   Aušros vartų
   Chersono/Kaspero
   Čenstachavos
   Igorio
   Ivero
   Konevskaja
   Neišsenkanti taurė
   Meilingoji
   Užmigimas
Angelai
Šventieji
Jolantos tapytos
Nuorodos



Dievo Motinos ikona „Konevskaja“
(„Golubevskaja“)

Ikonos šventė liepos 10/23 d.

Šios stebuklingos ikonos istorija yra susieta su Ladogos ežere Konevec saloje (Sankt Peterburgo gubernijoje) įsikūrusiu Konevskio vyrų vienuolynu. Konevec sala pavadinimą gavo nuo arklio/akmens, esančio už pusės varsto nuo vienuolyno.

 Šventasis stebukladaris senolis Arsenijus trejus metus praleido šventoje Afono žemėje mokydamasis vienuolinio gyvenimo. Palaimintasis Joan Zidon, vieno iš Afono vienuolynų vyresnysis, palaimono Arsenijų Dievo Motinos ikona ir pranašavo, kad jis įkurs vienuoliją. Su šia švenčiausios Dievo Motinos ikona (kurią vėliau imta vadinti Konevskaja), jis sugrįžo į Rusiją 1393 metais.

Novgorode jis prisitatė vietos arkivyskupui Jonui ir gavo palaiminimą statyti vienuolyną. Šventasis meldėsi, kad Dievas nurodytų jam vietą būsimam vienuolynui. Apvaizda nuvedė jį į Ladogos ežero Konevec salą, kur dabar stovi Koneveco vienuolynas. Pastatęs saloje kryžių, šventasis Arsenijus Konevskis įsirengė sau atsiskyrėlio buveinę, vėliau – cerkvę, pašvęstą Dievo gimdytojos gimimo šventei. Greitai į šią vietą ėmė rinktis būsimi vienuoliai, kuriuos patraukė garsas apie Dievo Miotinos ikonos stebuklus, prasidėjusius vos tik atvežus ją į salą.

1573 m. Koneveco vienuolynas Dievo Motinos ikonos stebuklu buvo išgelbėtas nuo švedų antpuolio.

1577 m. vėl užėjus karui, vienuolyno broliams teko pasiimti ikoną ir trauktis į Novgorodo Derevianickio vienuolyną.

Koneveco sala apie 100 metų buvo apleista, kol Petras Pirmasis nesugrąžino Rusijai Karelijos krašto. 1718 m. iš Karelijos išvijus švedų kariuomenę, Koneveco vienuolynas buvo atnaujintas Petro I įsakymu. Tačiau stebuklingoji ikona liko Derevianickio vienuolyne iki 1798 m. ir tik tuomet, palaiminus metropolitui Gavrilui, buvo leista ją pernešti į Koneveco vienuolyną.  Derevianickio vienuolyne liko jos kopija.

Prieš sugrąžinant ikoną vienuolynui ji buvo nuvežta į Petergurgą, kad būtų papuošta sidabro-aukso aptaisais. Šioje vietoje ikona atskleidė daugybę stebuklų.

Ikona į Konevecą grįžo 1599 m. rugsėjo 3 dieną, praėjus 189 metams po jos išvežimo.

Šiuo metu ikona yra provoslavų Novo-Vlaamo vienuolyne Suomijoje.

Maskvos Voskresenija Slovuščego na Uspenskom Vražkė yra ypač gerbiama XVII a. ikonos kopija.

Konevskaja ikona yra graikiško stiliaus, vaizduoja Dievo Motiną su Kūdikiu, kuris kairėje rankoje laiko du paukštukus – balandžius.

Marija dešine ranka iš apačios laiko Kristų ir rodo į Sūnų – veda mus pas Jėzų ir neša jam mūsų maldavimus. Marija žiūri į mus, prašančius jos pagalbos, ji klausosi maldų ir sako: „Darykite, ką tik Jis jums lieps“ (Jn 2,5). Tuo pačiu gestu ji mūsų maldas užtardama perduoda Sūnui, lygiai taip, kaip Kanos vestuvėse: „Jie nebeturi vyno“ (Jn 2,3) – nebeturi gyvenimo džiaugsmo.

Malda

O gailestingiausioji Valdove, Mergele, Dievo gimdytoja! Išgirsk mano nuolankią ir atgailaujančią maldą. O mano Viešpaties Motina, krikščionių užtarėja Viešpaties akivaizdoje. Viskuo mano nuodėmės mane praaugo, kaip sunki našta slegia mane ir aš jau nebevertas Dangaus regėti, pažvelgti į Tavo Sūnaus, mūsų Dievo šlovės sostą, esu vertas tik amžinosios kančios ir pasmerkimo. Dėl to prie Tavęs skubu, Tavęs prašau gailestingumo, Tavęs su ašaromis šaukiuosi: kreipkis į Jį motinišku maldavimu, kad mūsų nusidėjėlių nuo savojo veido neatstumų, bet dėl savo gailestingumo, atleistų mums sąmoningas ir nesąmoningas kaltes, pakreipdamas į išganymo kelią ir iš aukštybių suteiktų jėgų laikytis Jo šventų įsakymų. Tesaugo mus nuo pasaulio tuštybių, nuo nuodėmingų minčių, nuo piktojo gundymų ir priešų puolimo. Tepalaimina mūsų rankų darbus, siųsdamas mūsų miestams bei šaliai visokeriopų žemiškų gėrybių pilnatvę, tesiunčia geras ir ramias dienas, tepalaimina taika savąją Bažnyčią, nes yra geras, kantrus ir gailestingas, kurį su Tėvu ir Šventąja Dvasia visa kūrinija garbina per amžių amžius. Amen.


© 2008-04-01, Jolanta Klietkutė