|
|
|
Dievo
Motinos ikona Konevskaja
(Golubevskaja)
Ikonos
šventė liepos 10/23 d.
Šios stebuklingos ikonos istorija yra susieta su Ladogos ežere Konevec
saloje (Sankt Peterburgo gubernijoje) įsikūrusiu Konevskio
vyrų vienuolynu. Konevec sala pavadinimą gavo nuo
arklio/akmens, esančio už pusės varsto nuo vienuolyno.
Šventasis stebukladaris senolis Arsenijus trejus
metus praleido šventoje Afono žemėje mokydamasis vienuolinio
gyvenimo. Palaimintasis Joan Zidon, vieno iš Afono vienuolynų
vyresnysis, palaimono Arsenijų Dievo
Motinos ikona ir pranašavo, kad jis įkurs vienuoliją. Su šia
švenčiausios Dievo Motinos ikona (kurią vėliau imta vadinti
Konevskaja), jis sugrįžo į Rusiją 1393
metais.
Novgorode jis prisitatė vietos arkivyskupui Jonui ir
gavo palaiminimą statyti vienuolyną. Šventasis meldėsi, kad Dievas
nurodytų
jam vietą būsimam vienuolynui. Apvaizda nuvedė jį į Ladogos ežero
Konevec salą, kur dabar stovi Koneveco vienuolynas. Pastatęs saloje
kryžių, šventasis Arsenijus Konevskis įsirengė sau
atsiskyrėlio buveinę, vėliau cerkvę, pašvęstą Dievo
gimdytojos gimimo šventei. Greitai į šią vietą ėmė rinktis būsimi
vienuoliai, kuriuos patraukė garsas apie Dievo Miotinos ikonos
stebuklus, prasidėjusius vos tik atvežus ją į salą.
1573 m. Koneveco vienuolynas Dievo Motinos ikonos stebuklu buvo
išgelbėtas nuo švedų antpuolio.
1577 m. vėl užėjus karui, vienuolyno broliams teko pasiimti ikoną ir trauktis į Novgorodo Derevianickio vienuolyną.
Koneveco sala apie 100 metų buvo apleista, kol Petras Pirmasis
nesugrąžino Rusijai Karelijos krašto. 1718 m. iš Karelijos išvijus
švedų kariuomenę, Koneveco vienuolynas buvo atnaujintas Petro I
įsakymu. Tačiau stebuklingoji ikona liko Derevianickio vienuolyne iki
1798 m. ir tik tuomet, palaiminus metropolitui Gavrilui, buvo leista ją
pernešti į Koneveco vienuolyną. Derevianickio vienuolyne liko
jos kopija.
Prieš sugrąžinant ikoną vienuolynui ji buvo nuvežta į Petergurgą, kad
būtų papuošta sidabro-aukso aptaisais. Šioje vietoje ikona atskleidė
daugybę stebuklų.
Ikona į Konevecą grįžo 1599 m. rugsėjo 3 dieną, praėjus 189 metams po
jos išvežimo.
Šiuo metu ikona yra provoslavų Novo-Vlaamo vienuolyne Suomijoje.
Maskvos Voskresenija Slovuščego na Uspenskom Vražkė yra ypač gerbiama
XVII a. ikonos kopija.
Konevskaja ikona yra graikiško stiliaus, vaizduoja Dievo Motiną su
Kūdikiu, kuris kairėje rankoje laiko du paukštukus
balandžius.
Marija dešine ranka iš apačios laiko Kristų ir rodo į Sūnų veda mus
pas Jėzų ir neša jam mūsų maldavimus. Marija žiūri į mus, prašančius
jos pagalbos, ji klausosi maldų ir sako: Darykite, ką tik Jis jums
lieps (Jn 2,5). Tuo pačiu gestu ji mūsų maldas užtardama perduoda
Sūnui, lygiai taip, kaip Kanos vestuvėse: Jie nebeturi vyno (Jn 2,3)
nebeturi gyvenimo džiaugsmo.
Malda
O gailestingiausioji Valdove,
Mergele, Dievo gimdytoja! Išgirsk mano nuolankią ir atgailaujančią
maldą. O mano Viešpaties Motina, krikščionių užtarėja Viešpaties
akivaizdoje. Viskuo mano nuodėmės mane praaugo, kaip sunki našta slegia
mane ir aš jau nebevertas Dangaus regėti, pažvelgti į Tavo Sūnaus, mūsų
Dievo šlovės sostą, esu vertas tik amžinosios kančios ir pasmerkimo.
Dėl to prie Tavęs skubu, Tavęs prašau gailestingumo, Tavęs su ašaromis
šaukiuosi: kreipkis į Jį motinišku maldavimu, kad mūsų nusidėjėlių nuo
savojo veido neatstumų, bet dėl savo gailestingumo, atleistų mums
sąmoningas ir nesąmoningas kaltes, pakreipdamas į išganymo kelią ir iš
aukštybių suteiktų jėgų laikytis Jo šventų įsakymų. Tesaugo mus nuo
pasaulio tuštybių, nuo nuodėmingų minčių, nuo piktojo gundymų ir priešų
puolimo. Tepalaimina mūsų rankų darbus, siųsdamas mūsų miestams bei
šaliai visokeriopų žemiškų gėrybių pilnatvę, tesiunčia geras ir ramias
dienas, tepalaimina taika savąją Bažnyčią, nes yra geras, kantrus ir
gailestingas, kurį su Tėvu ir Šventąja Dvasia visa kūrinija garbina per
amžių amžius. Amen.
|