Ikonografija - Igorio Dievo Motinos ikona

Ši ikona susijusi su labai senais, tačiau lemtingais Rusijai istoriniais įvykiais.

1147 metų rugsėjo 14 dieną Kijeve buvo užmuštas didysis kunigaikštis Igoris Olgovičius (krikštytas Gabrieliumi). Kijevo gyventojai nemėgo Olgovičių ir slapta pasiūlė sostą Vladimiro Monomacho anūkui Iziaslavui. Įvyko mūšis tarp Igorio ir Iziaslavo, palaikomo miestiečių.

Kunigaikštis Igoris buvo įkalintas ir neužilgo davė vienuolio įžadus. Iš įkalinimo vietos į vienuolio celę jį, visiškai nusilpusį, atnešė ant rankų.

Didikų karai nesiliovė. Sviatoslavas ėmė ginti savo brolį Igorį, tačiau buvo užmuštas. Jo kūną arkliais vilko Kijevo gatvėmis: Iziaslavas buvo negailestingas priešams.

Kunigaikštis Igoris sunkiai išgyveno šį brolžudišką karą. Jis meldėsi už Rusų žemę priešais celėje esančią Dievo Motinos ikoną, kuri buvo senovinė, graikiška, amžiais stovėjusi Kijevo lavros Uspenskame sobore. Jai ypatingai melsdavosi persekiojamieji ar prispausti širdgėlos.

Prieš pat kankinio mirtį Igoris meldėsi Dievo Motinai. Tikriausiai dėl to Igorio Dievo Motinos ikonos šventė yra minima tą dieną kaip ir kunigaikščio Igorio atminimas – birželio 5/18 dieną.

Malda Švenčiausiajai Dievo Motinai,
jos ikonos, vadinamos „Igorevskaja“, garbei

Meilingoji Dangaus Karaliene, mano viltie – Dievo Motina,
vargdienių prieglobsi, paklydėlių užtarėja, liūdinčiųjų džiaugsme, nuskriaustųjų globėja!
Tu matai mano širdgėlą, matai mano sielvartą,
padėk man bejėgiui, priglausk mane klystantį.
Tu žinai mano vargą, padėk man pagal Tavo valią:
nes neturiu kitos pagalbos, kaip tik tave, nei kitos užtarėjos,
nei meilingos guodėjos, tik tave, o Dievo Motina,
globok mane ir saugok mane per amžių amžius. Amen.