Šventosios šeimos paveikslas paplitęs Vakarų pasaulyje

Šventosios Šeimos šventė minima paskutinį gruodžio sekmadienį.

Šventosios šeimos ikona, kurios modelis labai paplitęs Vakarų (ir ypač katalikiškame) pasaulyje, yra nekanoninis: galvų susilietimas ikonos kalba reiškia kūdikio pradėjimą, t.y. fizinį kontaktą. Tokio tipo kanoninė ikona yra „Šv. Jono Krikštytojo pradėjimas“, vaizduojanti Elzbietos ir Zacharijo susitikimą.

Taigi, Šventosios šeimos paveikslą (būtent pateiktą modelį) skaitydami ikonos kalba, turėtume pavadinti „Jėzaus pradėjimas“, kur jo tėvai – Juozapas ir Marija. Tai yra visiška nesąmonė.

Jei jau labai norisi turėti Šventosios šeimos ikoną, o ne ikonos kalba neskaitomą paveikslą, reiktų ieškoti modelio, kuriame Juozapo ir Marijos galvos nesusiliečia – yra per pagarbų atstumą. Gali susiliesti aureolės,  – tai reikštų dvasinį ryšį ir būtų teologiškai teisinga.

Taigi, toliau pateikiu paplitusio modelio aprašymą. Viskas yra teisinga, iškyrus galvų susilietimą:

Ikona „Šv. Jono Krikštytojo pradėjimas“

Pradžioje buvo Žodis, ir Tas Žodis buvo pas Dievą, ir Žodis buvo Dievas. Jis pradžioje buvo pas Dievą. Visa per Jį atsirado, ir be Jo neatsirado nieko, kas tik yra atsiradę. Jame buvo gyvybė, ir ta gyvybė buvo žmonių šviesa. Šviesa spindi tamsoje, ir tamsa jos neužgožė (Jn 1,1-5).

            Tamsybėse atsidaro Dieviška erdvė. Ši erdvė ikonoje žymima raudona linija aplinkui – ikonos rėmas. Tai tarsi apibrėžta Dievo erdvė. Raudona spalva reiškia dieviškumą. Ši sakrali erdvė apibrėžia Dievišką erdvę, kurią ikonoje simbolizuoja auksas. Toji šviesa spindi tamsoje. Tamsybės – tai mūsų dienos: chaotiškos, skubančios, įpareigojančios. Šviesa, kuri spindi toje tamsybėje – tai ikona. Ikona – tai Dievo buvimas; Dievo, kuris apsigyveno tarp mūsų. Ši dieviškoji šviesa perkeičia kiekvieną dalyką ir uždega, įžiebia visą aplinką. Mes turime galimybę kiekvieną akimirką nerti į šią šviesą ir jos gauti.

Ikonos viršuje yra Dangūs – tai Tėvo, esančio Danguje reprezentacija. Iš Jo ištrykšta spindulys, kuriame matome balandį – tai Šventoji Dvasia.

Šventoji Dvasia išeina spinduliu ir ilsisi virš Jėzaus, Juozapo ir Marijos. Matome Trejybę: Dangiškąjį Tėvą, Šventąją Dvasią ir Jėzų – Kūdikėlį. Šventoji šeima yra Švenčiausios Trejybės paveikslas – atvaizdas. Šventoji šeima turi pagrindą Švenčiausioje Trejybėje.

Aureolės yra šventumo, gyvenimo, kupino Šventosios Dvasios ženklas. Šios trys aureolės yra susijungusios, bet neištirpusios, nesusimaišiusios viena kitoje, nes meilės vienybė nesumaišo asmenų, bet išryškina kiekvieną atskirai.

Sostai ir pakojis po kojomis nurodo šių asmenų – Juozapo, Marijos – kilmę, vertę: tai karališki, dieviški asmenys. Tai ženklas, kad šeima turi karališką, dievišką vertę. Jėzus pavaizduotas motinos Marijos ir šv.Juozapo rankose. Tai reiškia, kad Jis yra visiškai atsidavęs Juozapo ir Marijos rankoms, jų globai.

Jėzus kairiąja ranka yra atsirėmęs į Mariją, kad gautų meilumą iš Motinos ir jį skleistų. Kūdikėlio veidas yra suaugusio žmogaus veidas. Jo kakta plati ir simbolizuoja brandą. Žvilgsnis yra nukreiptas į Mariją, kad girdėtų ją užtariančią mus.

Kūdikėlis vilki šviesiai mėlyna tunika, papuoštą „klavusu“ – auksine juosta kuri rodo, kad šis kūdikis yra valdovas, pasaulio viešpats, turintis galią visai kūrinijai. Mėlyni ir raudoni ornamentai ant tunikos rodo, kad Jame yra dvi prigimtys: žmogiškoji ir Dieviškoji. Jėzaus apsiaustas išaustas aukso siūlais. Tai jo karališkoji dievystė. Kūdikis rankoje laiko ritinį – gyvenimo knygą, nes pats Jėzus yra Žodis.

Juozapas prilaiko Kūdikėlį. Jėzus patogiai atsilošia Juozapo rankose. Juozapas atrodo taip, tarsi bučiuotų Kūdikėlio galvą. Tai ženklas, kad jis sutinka būti Jėzaus žemiškuoju globėju. Juozapo žvilgsnis nukreiptas į Mariją, kuri yra Kristaus Motina – Motina Mergelė. Juozapo žvilgsnis susimąstęs, nes iki pat šio momento jis pilnai nesupranta paslapties, išsipildžiusios Marijoje. Juozapas apsivilkęs oranžiniai geltonu rūbu, tai šviečiančios spalvos rūbas, reiškiantis šviesą. Juozapas, kaip kalba evangelistas, yra teisusis.

Marija dešine ranka iš apačios laiko Kristų, o kairiąja ranka glosto ir tuo pačiu nurodo į Sūnų. Marija mus veda pas Jėzų ir neša jam mūsų maldavimus. Marijos žandas labai švelniai priglunda prie kūdikio ir išreiškia savo žmogiškąją meilę. Marija apsigaubusi „omoforiu“ – ilgu apsiaustu gaubiančiu galvą ir pečius. Jis yra raudonos spalvos – Dievo malonės ir pilnatvės simbolis apgaubęs Mariją. Trys kryžiai, kaip žvaigždės ant Marijos galvos ir pečių rodo, kad Marija priklauso Kristui. Šios trys žvaigždės rodo, kad ji yra išlikusi mergele prieš, per ir po gimdymo. Jos mėlyna tunika išreiškia žmogiškumą. Marija žiūri į mus, ji klausosi mūsų maldų ir jas perduoda užtardama Sūnui. Marija žiūri į mus, prašančius jos pagalbos. Ir lygiai taip, kaip Kanos vestuvėse, sako tuos pačius žodžius: “Darykite, ką tik Jis jums lieps” (Jn 2,5). Marija mus veda pas savo Sūnų Kristų.

Šventoji šeima mus gali išmokyti daugelio dalykų. Tačiau čia paminėsime tik keletą tais pačiais žodžiais, kuriais popiežius Paulius VI pasakė būdamas Nazarete: “Nazareto šeima mus  moko tylos. O, jeigu mumyse užgimtų aistra tylai; ta nuostabi, nustebinanti ir žadinanti tylos atmosfera! Ji neatskiriama nuo Dvasios. Mūsų laikmečio gyvenimas tiesiog apsvaigina daugybe garsų, triukšmų. Tyla pasaulyje, kur daug triukšmo ir maišaties. O, Nazareto tyla, išmokyk mus, kad suvoktume koks svarbus ir reikalingas yra pasiruošimo darbas, mūsų studijos, meditacijos, vidinis gyvenimas, malda, kurią Dievas mato slaptoje. Štai čia, šioje vietoje, šioje šeimoje mes išmokstam gyventi šeimoje. Nazaretas mums primena ką reiškia būti šeima, kas yra meilės Komunija, meilės bendrystė. Šios šeimos paprastumas yra iškilmingas”.

         Šventoji Nazareto šeima mus gali išmokyti vienybės skirtingumuose. Ji moko klausytis, kai vienas kalba. Ji moko mus meilės, pagalbos, klausymosi, moko maldos. Šventoji šeima – tai dangiškosios Trejybės paveikslas žemėje. Šventoji šeima, tai – visų žemės šeimų modelis. Prie šios šeimos kojų mes sunešame savo šeimas, patikėdami savo šeimą Marijai, Juozapui ir Kūdikiui, kad mūsų šeima būtų saugoma ir paglėbiama Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios; kad išmoktume gyventi Trejybėje, besidalinančioje, duodančioje meilėje. Dalindamiesi vieni su kitais dovanomis, esame gyvas Dievo buvimo paveikslas pasaulyje.

Kai mes žiūrėsime į ikoną tokiomis akimis, tuomet ikona gali tapti šviesa daugybėje mūsų gyvenimo tamsumų. Amen.

Į viršų...