Ikonos šventė gegužės 28 – birželio 10 d. ir liepos 20 – rugpjūčio 2 d.

„Umilenije“ yra Dievo Motinos ikonų tipas. Jas vienija tai, kad Dievo Motina skruostu švelniai liečia Kristaus skruostuką (Bizantiškoje ikonografijoje šią kompoziciją įprasta vadinti „saldus bučinys“, graikiškai – „glikofiliusa“).

Kūdikėlio Jėzaus, liečiančio motinos smakrą gestas, priartina šią ikoną prie tipo „Vzygranije“ („Kūdikio žaidinimas“ – Dievo Motina su žaidžiančiu, spurdančiu kūdikiu).

Apie šią ikoną pasakojama daug legendų:

1350 m. šventasis Avraamijus (kurį į vienuolius, o vėliau ir į kunigus pašventino Sergijus Radonežskis) ieškojo sau vietos maldai - „pūstynės“. Sustojęs prie Galičės ežero (priešais Galičo miestą, kuris buvo dabartinės Kostromos srityje) meldė Dievo Motinos pagalbos parodyti vietą „pūstynei“, netikėtai ant kalno pamatė nepaprastą švytėjimą. Priėjęs arčiau išvydo medyje apšviestą ikoną. Avraamijus nepertraukiamai meldėsi ir ikona pati nusileido jam į rankas. Šventasis šioje vietoje pastatė koplyčią ir ilgą laiką joje gyveno tyloje bei maldoje. Gandas apie jį pasiekė Galičo kunigaikštį Dmitrijų, kuris vėliau padėjo įkurti garsų Galičo vienuolyną. O šventasis Avraamijus įkūrė dar kelis vienuolynus, tame tarpe ir Čuchlomo. Todėl ikona „Umilenije“ kartais dar vadinama „Gautoji“ („Obretennaja“), „Galičskaja“, „Čuchlomskaja“.

XVI a. Rusijoje paplito Jahrensko vienuolyno ikonos garbinimas, kurioje vaizduojama lygiai tokia pat ikonografinė schema. Legenda pasakoja, kad ši ikona stebuklingai pasirodė vienuoliui Kozmai 1482 metais prie Jachren (klaidingai tapatinamoje su Jachroma) upės, 40 km nuo Vladimiro. Jis Dievo Motinos garbei ten įkūrė Uspenskij vienuolyną. Todėl kartais „Umilenije“ ikona dar vadinama „Jachrenskaja“.

1563 m. penkiolikmetis piemuo Timofejus, aplinkinių laikomas Dievo kvaileliu („jurodjivyj“), pamatė ore Dievo Motinos ikoną. Tai vyko Pskovo srityje, prie Lugovinos upės. Šis vaizdas antrą kartą jam pasirodė po šešerių metų kaimynystėje ant Siniučėj kalno. Ikona pasirodė medyje. Keturiasdešimt dienų Timofejus pasninkavo ir meldėsi, tuomet išgirdo balsą – Dievo Motinos paliepimą, kad jis surinktų vietinę dvasininkiją, kuri procesijos būdu ateitų į Siniučėj kalną. Paliepimas buvo įvykdytas ir tuomet, didelės minios akivaizdoje vėl atsirado ikona „Umilenije“, apšviesta nežemiška šviesa. Žmonės siekė jos, tačiau pakilusi į orą ji nusileido tiesiai į rankas Timofejui. Ši istorija pasiekė carą Ivaną Rūstųjį, kurio įsakymu Siniučėj kalne buvo pastatyta koplyčia. Mergelės Marijos šventės metu koplyčia sudegė, tačiau ikonos liko sveikos. Tuomet toje vietoje buvo pastatyta akmeninė koplyčia ir įkurtas Sviatogorsko Uspensko (Sviatogorsko Uspenskij) vienuolynas, kurio istorija labai turininga. Ji susieta ir su A.S.Puškino vardu, kurio palaikai čia ilsisi.