Jeigu susidomėjote savo giminės istorija ir nutarėte surinkti kuo daugiau informacijos,

šiame skyriuje pabandysiu glaustai aprašyti koks darbas jūsų laukia.

Genealogija – labai įtraukiantis užsiėmimas: pradėdami tyrimą negalime nė įsivaizduoti ką atrasime. Atradus kažką naujo pagauna azartas ir norisi dar labiau gilintis, ieškoti vis tolimesnių ir tolimesnių protėvių. Tuo labiau, kad savo vaikaičiams sukaupsite ir paliksite tai, kas galėjo būti prarasta visiems laikams.

Pirmasis etapas: artimiausių giminių – brolių, seserų, tėvų, senelių – vardų, pavardžių, gimimo datų, gimimo vietovių, gyvenamų vietovių, įdomių gyvenimo faktų, nutikimų, istorijų surašymas.

Tėvus išklausinėkime jų gyvenimo istorijų, kas buvo jų tėvai, kokios jų pavardės (moterų – mergautinės), kurioje parapijoje jie tuokėsi, krikštijo vaikus, kur palaidoti seneliai.

Peržiūrėkime šeimos ir visos giminės dokumentus: gimimo, krikšto, santuokos, mirties liudijimus, pasus, nuosavybės dokumentus, darbo sutartis/knygeles, dienoraščius, nuoraukas. Šie dokumentai gali suteikti daug papildomos informacijos.

Būtina išsiaiškinti kokie žmonės, įvykiai, laikmetis įamžinti šeimos albumuose saugomose senose nuotraukose.

Pasikalbėkime su visais šeimos nariais. Pradėkime nuo vyriausiųjų (dažnai girdžiu ir pati sakau frazę: „kaip gaila, kad neklausinėjau močiutės ar senelio, kol jie buvo gyvi...“). Užsirašykime, jeigu yra galimybė ir nufilmuokime viską, ką jie pasakoja. Kartais ir nereikšmingos pastabos, vėliau yra labai svarbios.

Nuvykime į gimtąsias vietas. Aplankykime giminaičius ir paklausinėkime jų apie savo giminę. Daug naudingos informacijos gali būti tėvų gimtinėje esančiose bažnytinėse knygose (kartais net į archyvą vykti nereikia).

Aplankykime šeimos ir giminių kapines. Apžiūrėkime šalia esančius kapus, galbūt rasime tolimų giminių užrašų. Internete jau yra nemažai kapinių surašymo projektų (ypač lenkai labai tvarkingai suskaitmenino savo kapines). Galime savo protėvių pavardes įvesti paieškoje.

Panaršykime internete. Tereikia www.google.lt paieškoje įvesti savo pavardę (tėvo, mamos mergautinę, galima pabandyti įvesti įvairiais linksniais).

Verta aplankyti interneto puslapius, skirtus genealogijai.  Surasti kolegas, kurie domisi tom pačiom pavardėm, kaip ir jūs (gengen.lt). Feisbuke susikūrusi labai draugiška grupė „Domiuosi genealogija“, kurioje galite klausti, dalintis atradimais, rasti bendraminčių – kartu tobulėti genealogijos srityje.

Visą surinktą informaciją surašykime pažymėdami kur, kada ir ką radome. Tai labai svarbu dirbant su knygomis, archyvuose ar internete. Knygos, mikrofilmai, skaitmeniniai dokumentai turi savo žymėjimus, būtinai reikia susirašyti: dokumento pavadinimą, metus, fondą, puslapį, tinklalapio adresą. Kitaip neišvengsime painiavos, o dokumentų vis daugės...

Dar kelios naudingos nuorodos:

• Giminės istorijos metraštininkai
• Informacija besidomintiems genealogija

Antrasis etapas: ilgas ir kruopštus darbas archyvuose (taip pat ir internetiniuose).

Pasai ir gyventojų pristatyti dokumentai pasų išdavimui, gimimo liudijimai ir pan., taip pat ir nuotraukos yra saugomos Lietuvos valstybės centriname archyve (O. Milašiausg. 34) Vilniuje. Vienų apskričių geriau išlikę (pav. Telšių, Šiaulių, Vilniaus ) kitų – pav. Kretingos, Kėdainių – prasčiau.
Geras fondas su pavardžių rodykle – Telšių pasų stalas, arba apskričių viršininkų fondai.

Bažnytiniai krikštų, santuokų, laidotuvių metrikai saugomi Lietuvos valstybės istorijos archyve (LVIA). Lietuvos archyve išsaugotų bažnytinių knygų sąrašas nuo 1865 m. iki 1915 m.

Lietuvos archyvų departamentas suskaitmenino dalį Romos Katalikų bažnytinių gimimo, santuokos ir mirties metrikų aktų knygų (1599–1940 m.). Suskaitmenintų dokumentų sąrašą galite peržiūrėti nuspaudę šią nuorodą... 

Ieškant reikiamų metrikų http://www.epaveldas.lt (naudojuosi senąja versija, nes ji man patogesnė) eiti į „išplėstinę paiešką“. „Pavadinimo“ skiltyje įvesti norimo miestelio pavadinimą kilmininko linksniu (pvz.: Vilniaus), nuimti varneles nuo bibliotekų bei muziejų, palikti tik archyvus.

Elektroninio archyvo informacinė sistema arba čia... – joje galima surasti kokie dokumentai kur yra, kokia jų būklė ir fondų numeriai. Skiltyje „aprašų paieška“ įvedus pavadinimą (pvz., Kretingos RKB) reikia žiūrėti ne atskiras knygas, kurios yra epavelde, bet bažnyčios fondą, pvz. Svėdasų – fondas 1376, jame yra apyrašas (pdf), kuriame aprašyta, kur galima rasti Svėdasų bažnyčios metrikų knygas, pvz., matau, jog jų yra Utenos dekanato knygose, ten bus visai kitas fondas nei 1376. Pvz., Jiezno bažnyčios metrikų knygos, kurių nėra epavelde, yra išmėtytos bent keliuose dekanatuose atskirais dešimtmečiais imant, pvz.: yra jų Kauno dekanate, Merkinės dekanate, Jiezno dekanate, netgi Telšių dvasinės konsistorijos dekanate – kiekvienas tų dekanatų turi atskirą fondo numerį. Paprastai dekanatinėse knygose yra kokių dešimties, dvidešimties bažnyčių knygų sankaupos ir jos saugomos mikrofilmuose istorijos archyve.

Daugiau sąrašų yra šio tinklalapio nuorodose (jos nuolat papildomos, taisomos).

Jei vis dėlto internete reikiamų suskaitmenintų dokumentų neradome, teks apsilankyti archyvuose.

Lietuvos valstybės istorijos archyvo fondų sąrašai.
Kauno apskrities archyvo fondų sąrašai.

Istorijos archyvo adresas:
               Mindaugo g. 8, Vilnius
               El. p. istorijos.archyvas@lvia.lt
               Internetinė svetainė (beje, šioje svetainėje pateikta daug vertingos informacijos).

Archyvas saugomų dokumentų pagrindu, juridiniam ar fiziniam asmeniui pageidaujant, atlieka dokumentų paiešką pagal asmens pateiktą informaciją ir (ar) nurodytą temą bei rengia informaciją apie paieškos rezultatus.

Kompiuterinės duomenų bazės archyve nėra. Nėra ir visais laikais Lietuvoje gimusių, susituokusių ar mirusių asmenų abėcėlinių sąrašų. Todėl įstaigos ir asmenys, norintys gauti archyvo pažymą, prašyme privalo nurodyti ieškomo asmens vardą, pavardę, tėvo vardą, jo gimimo, santuokos ar mirties metus ir vietą (kaimą, miestą). Prašyme būtina nurodyti ieškomo asmens tikybą (laikotarpis iki 1940). Prašymų formos.

Archyvo teikiamos dokumentų paieškos, tyrimo ir kopijavimo paslaugos yra mokamos pagal Valstybinių archyvų mokamų paslaugų kainoraštį.

Tačiau, jeigu apsisprendėte patys atlikti tyrimą – keliaukime į archyvo skaityklą.

Su archyve saugomais dokumentais tyrinėtojai gali susipažinti archyvo dokumentų ir mikrofilmų skaityklose.

Dokumentų paieškai skaitytojai gali naudotis fondų kartoteka, fondų apyrašais, katalogais, vardinėmis, geografinėmis bei teminėmis-dalykinėmis rodyklėmis. Skaityklų darbuotojai tyrinėtojams suteikia išsamią informaciją. 1990 m. buvo išleistas LVIA fondų žinynas.

Verta žinoti, kad:

• Apsilankymas, skaitytojo pažymėjimas ir bylų išdavimas šiuo metu yra nemokamas.
• Bažnytinės knygos archyve yra TIK iki 1938 metų. Vėlesnių įrašų teks klausti metrikacijoje (Kalinausko g.21, Vilnius).
• Dabar archyvinėms byloms su asmens duomenimis nustatytas 100 metų apribojimo terminas. T. y. 1936 metų metrikų knygas lankytojai galės pažiūrėti tik 2036 metais. Tačiau labai reikiamą to laikotarpio giminaičių metrikos išrašą galima užsisakyti.
  
• Neišduodamos suplyšusios bylos. Jų sąrašas yra skaitykloje.
• Kai kurios bylos jau yra sukeltos į mikrofilmus. Mikrofilmus taip pat galima užsakyti skaitykloje, tik peržiūrai teks pereiti į kitą salę.
• Mikrofilmai išduodami praėjus 2 valandoms nuo užsakymo priėmimo.
• Vienam kartui galima užsisakyti iki 10 bylų (saugojimo vienetų).
• Knygų užsakymas išduodamas tik po kurio laiko nuo priėmimo (jei yra labai daug užsakymų, tenka laukti ir 2 paras).
• Santuokos dokumentai yra patys svarbiausi, tai yra jungiamoji kartų grandis, nes būtent šiuose dokumentuose nuo 1828 m. iki šių dienų yra surašomi kiekvieno iš jaunųjų tėvų vardai ir pavardės (motinos – mergautinė).
• Santuoka dažniausiai vykdavo jaunosios parapijoje.

Atvykus primą kartą į skaityklą su savimi reikia turėti asmens dokumentą. Gausime skaitytojo pažymėjimą, kuris galios iki naujųjų metų.

Nepavykus informacijos rasti metrikuose, galima ieškoti gyventojų surašymo fonduose. Fondų sąrašas yra skaitykloje, šalia užsakymų blankų.

Taigi, pradedant darbą būtina žinoti: parapiją bei apytikslius metus, kuriuose tikimės rasti duomenis apie asmenis, kuriuos žinome iš senelių pasakojimų ar dokumentų. Kuo tiksliau žinome vietą ir metus, tuo greičiau rasime mus dominančią informaciją.

Pirmą kartą atvykę susirasime tik bylų numerius, kuriose galima tikėtis rasti jus dominančią informaciją.

Pirmiausia reikia susirasti jums reikiamos parapijos fondų aprašų numerius (segtuvas su parapijų sąrašais yra ant stalo prie užsakymų). Pav. radau, kad Verkių parapijos metrikai yra 604 fonde keliuose aprašuose.

Skaityklos galinėje sienoje yra spintos su fondų aprašų numerių knygomis. Susiradę reikiamą (pav.604.20) knygą ieškome reikiamos parapijos lapo ir tikriname ar šiame fondo apraše yra mus dominanti data.

Pateikiu 604 fondo 20 aprašo (Verkių parapijos) lapo dalį. Matome, kad šiame apraše yra gimimo, santuokos ir mirties metrikai. Pirmajame stulpelyje yra gimimo/santuokos/mirties metai, antrame stulpelyje – saugojimo vieneto (bylos) numeris. Jei šiame apraše nerandame mus dominančios datos, ieškome koks dar saugojimo vieneto numeris ir fondas parašytas prie parapijos pavadinimo (segtuve ant stalo prie užsakymų).

Šiek tiek fondų aprašų sąrašų esu nusikopijavusi. Gal kam pravers ir nebereikės gaišti laiko archyve:

• Ašmenos Romos katalikų bažnyčia 1797-1801 m.
• Rodūnios bažnyčia 1791-1801 m.
• Raseinių bažnyčia 1794-1810 m., 1811-1829 m., 1830-1848 m., 1849-1864 m., 1865-1901 m., 1902-1915 m., atskirai dar yra 1875, 1877, 1884, 1898, 1913 m.
• Tauragės bažnyčia 1865-1899 m., 1900-1915 m.
• Skaudvilės bažnyčia 1865-1899 m., 1900-1915 m.
• Šilalės bažnyčia 1865-1875 m.
• Sudervės bažnyčia 1819-1842 m., 1834-1853 m., 1843-1847 m., 1877-1903 m., 1904-1915 m.
• Maišiagalos bažnyčia 1849-1877 m., 1878-1904 m., 1905-1915 m.
• Vilniaus Verkių Kalvarijų bažnyčia 1798-1842 m., 1848-1870 m., 1871-1895 m., 1896-1912 m., 1913-1915 m.

Internete galima surasti savanorių išrašytas metrikų lenteles.

Jei radome mus dominančią datą, užsakymo lape (jie yra ant stalo), tiksliai užpildome visas grafas, ypač: fondo numerį (šiuo atveju 604), aprašo numerį (šiuo atveju 20), ir saugojimo vieneto numerį (pav. jei norime gauti 1849 metų krikštus – rašome 63).

Pastaba: jei žinote gimimo datą, verta užsakyti dar vieną vėlesnių metų knygą. Gali būti, kad kūdikį krikštijo kitais metais.

Susiradę reikiamą įrašą ir jį nusirašę, nepamirškime pasižymėti kur jį radome (jei kartais ką reiktų patikslinti ar įrodyti – visada žinosime kur to įrašo ieškoti). Pav. mano užrašai: „1835 m. gegužės 12 d. Verkių parapijos bažnyčioje pakrikštytas JAN ŽUKOWSKI, gimęs 1835 m. gegužės 4 d. Tėvai valstiečiai JUZEF ŽUKOWSKI ir ANNA STANKEVICZ iš Zadvorancų kaimo. Krikšto tėvai: Macej Minkevič su mergina Rozalija Stankevič. LVIA // f.604, ap.34, saug.vnt.51, p.346, įr.nr.52 (įrašas lenkų kalba)“.

Bažnytiniai dokumentai buvo rašomi trimis kalbomis:

                nuo 1849 iki 1920 m. – rusų kalba;

                nuo 1828 iki 1848 m. – lenkų kalba;

                iki 1827 imtinai – lotynų kalba.
Pirmojo pasaulio karo metais daugelyje parapijų – vokiečių, po I pas. karo Telšių vyskupijoje – lietuvių, Vilniaus vyskupijoje – lotynų, lenkų kalbomis.

Krikšto metrikai lenkų kalba ir vertimas į lietuvių kalbą:

Ž u k o w s k i c h

52

4

12

Ru~ (roku) 1835 m-ca Maja dnia 12 w Kosciele parafialnym Werkowskim oo.Dominikanow ochrzczono z wody i ss. olejów niemowle imieniem Jan od o. Piora Maciejewskiego kaznodzieji.

pracowitych Jozefa i Anny z Stankiewiczow Žukowskich slubnych Rodzicow syn dnia 4 tegoż m-ca w tej parafii narodzony w zaścianku Zadworance.

Trzymali do Chrztu pracowici Maciej Mikulewicz z Rozalią Stankiewiczowną panną.

Ž u k o v s k i ų	Nr.	Datos Gimimo	Krikšto	Kada? kur? kas ir nuo ko? vandeniu ar taip pat šv.Aliejais pakrikštytas?	Kokių tėvų? kada ir kur, t.y.: kurioje parapijoje gimė?	Kas laikė prie Krikšto? t.y.: kas buvo krikšto tėvais ir kas asistavo?
	52	4	12	1835 metų („ru“ su bangele lenk. tekste - yra sutrumpintas žodis „roku“ - metų) gegužės mėnesio 12 d. Verkių parapijinėje tėvų Domininkonų bažnyčioje pakrikštytas vandeniu ir šv.aliejais kūdikis vardu Jan (Jonas). Krikštijo kunigas Petras Maciejovskis.	valstiečiai Juozapas ir Ana iš Stankevičių Žukovskių sutuoktinių tėvų sūnus gimęs 4-tą to paties mėnesio dieną Zadvorancų kaime.	Krikštui laikė valstiečiai Motiejus Mikulevičius ir Rozalija Stankevič, netekėjusi.

Jeigu norite padėti išlaikyti šią svetainę (serverio ir domeno paslauga metams - 348 Eur)
ar atsidėkoti už informaciją - mielai priimsiu jūsų aukas: 
banko sąskaita LT717300010084311275, Jolanta Klietkutė

^NAUJA!Paremkite šią svetainę SMS žinute...