|
|
 |
Jeigu
susidomėjote savo giminės istorija ir nutarėte surinkti kuo
daugiau informacijos,
šiame
skyriuje pabandysiu glaustai aprašyti koks
darbas jūsų laukia.
Genealogija
labai įtraukiantis užsiėmimas: pradėdami tyrimą negalime nė
įsivaizduoti ką atrasime. Atradus kažką naujo pagauna azartas ir norisi
dar labiau gilintis, ieškoti vis
tolimesnių ir tolimesnių protėvių. Tuo labiau, kad savo
vaikaičiams sukaupsite ir paliksite tai, kas galėjo būti prarasta
visiems laikams.
Pirmasis etapas: artimiausių
giminių brolių, seserų, tėvų, senelių vardų, pavardžių, gimimo
datų, gimimo vietovių, gyvenamų vietovių, įdomių gyvenimo faktų,
nutikimų,
istorijų surašymas.
Tėvus
išklausinėkime jų gyvenimo istorijų, kas buvo jų tėvai, kokios
jų pavardės (moterų mergautinės), kurioje parapijoje jie tuokėsi,
krikštijo vaikus, kur
palaidoti seneliai.
Peržiūrėkime
šeimos ir visos giminės dokumentus: gimimo, krikšto, santuokos,
mirties liudijimus, pasus, nuosavybės dokumentus, darbo
sutartis/knygeles, dienoraščius, nuoraukas. Šie dokumentai gali
suteikti daug papildomos informacijos.
Būtina
išsiaiškinti kokie žmonės, įvykiai, laikmetis įamžinti
šeimos albumuose saugomose senose nuotraukose.
Pasikalbėkime
su visais šeimos nariais. Pradėkime nuo vyriausiųjų (dažnai girdžiu ir pati sakau
frazę: kaip gaila, kad neklausinėjau močiutės ar senelio, kol jie buvo
gyvi...). Užsirašykime, jeigu yra galimybė ir nufilmuokime viską,
ką jie pasakoja. Kartais ir
nereikšmingos pastabos, vėliau yra labai svarbios.
Nuvykime
į gimtąsias vietas. Aplankykime giminaičius ir paklausinėkime
jų apie savo giminę. Daug naudingos informacijos gali būti tėvų
gimtinėje esančiose bažnytinėse knygose (kartais net į archyvą vykti
nereikia).
Aplankykime
šeimos ir giminių kapines. Apžiūrėkime šalia esančius kapus, galbūt
rasime tolimų giminių užrašų. Internete
jau yra nemažai kapinių surašymo projektų (ypač lenkai labai tvarkingai
suskaitmenino savo kapines). Galime savo
protėvių pavardes įvesti paieškoje.
Panaršykime
internete. Tereikia www.google.lt
paieškoje įvesti savo pavardę (tėvo, mamos mergautinę, galima pabandyti
įvesti įvairiais linksniais).
Verta
aplankyti interneto puslapius, skirtus genealogijai. Surasti kolegas, kurie domisi tom pačiom pavardėm,
kaip ir jūs (gengen.lt). Feisbuke
susikūrusi labai draugiška grupė Domiuosi genealogija, kurioje
galite klausti, dalintis atradimais, rasti bendraminčių kartu
tobulėti genealogijos srityje.
Visą
surinktą informaciją surašykime pažymėdami kur, kada ir ką radome. Tai
labai svarbu dirbant su knygomis, archyvuose ar internete. Knygos,
mikrofilmai, skaitmeniniai dokumentai turi savo žymėjimus, būtinai
reikia susirašyti: dokumento pavadinimą, metus, fondą, puslapį,
tinklalapio adresą. Kitaip
neišvengsime painiavos, o dokumentų vis daugės...
Dar
kelios naudingos nuorodos:
Antrasis
etapas: ilgas ir kruopštus darbas
archyvuose (taip pat ir internetiniuose).
Pasai
ir gyventojų pristatyti dokumentai pasų išdavimui, gimimo liudijimai ir
pan., taip pat ir nuotraukos yra saugomos Lietuvos
valstybės centriname archyve
(O. Milašiausg. 34) Vilniuje.
Vienų apskričių geriau išlikę (pav. Telšių, Šiaulių, Vilniaus ) kitų
pav. Kretingos, Kėdainių prasčiau.
Geras fondas su pavardžių rodykle Telšių pasų stalas, arba apskričių
viršininkų fondai.
Bažnytiniai
krikštų, santuokų, laidotuvių metrikai saugomi Lietuvos
valstybės istorijos archyve (LVIA). Lietuvos archyve
išsaugotų bažnytinių knygų sąrašas
nuo 1865 m. iki 1915 m.
Lietuvos
archyvų departamentas suskaitmenino dalį Romos Katalikų bažnytinių
gimimo, santuokos ir mirties metrikų aktų knygų (15991940 m.).
Suskaitmenintų dokumentų sąrašą galite peržiūrėti
nuspaudę šią nuorodą...
Ieškant reikiamų metrikų http://www.epaveldas.lt
(naudojuosi senąja versija, nes ji man patogesnė) eiti
į išplėstinę paiešką. Pavadinimo skiltyje įvesti norimo miestelio pavadinimą kilmininko linksniu
(pvz.: Vilniaus), nuimti varneles nuo bibliotekų bei
muziejų, palikti tik archyvus.
Elektroninio
archyvo informacinė sistema arba čia... joje
galima surasti kokie
dokumentai kur yra, kokia jų būklė ir fondų numeriai. Skiltyje
aprašų paieška įvedus pavadinimą (pvz., Kretingos RKB) reikia žiūrėti
ne atskiras knygas, kurios yra epavelde, bet bažnyčios fondą, pvz.
Svėdasų fondas 1376, jame yra apyrašas (pdf), kuriame aprašyta, kur
galima rasti Svėdasų bažnyčios metrikų knygas, pvz., matau, jog jų yra
Utenos dekanato knygose, ten bus visai kitas fondas nei 1376. Pvz.,
Jiezno bažnyčios metrikų knygos, kurių nėra epavelde, yra išmėtytos
bent keliuose dekanatuose atskirais dešimtmečiais imant, pvz.: yra jų
Kauno dekanate, Merkinės dekanate, Jiezno dekanate, netgi Telšių
dvasinės konsistorijos dekanate kiekvienas tų dekanatų turi atskirą
fondo numerį. Paprastai dekanatinėse knygose yra kokių dešimties,
dvidešimties bažnyčių knygų sankaupos ir jos saugomos mikrofilmuose
istorijos archyve.
Daugiau
sąrašų yra šio
tinklalapio nuorodose
(jos nuolat papildomos, taisomos).
Jei
vis dėlto internete reikiamų suskaitmenintų dokumentų neradome, teks
apsilankyti archyvuose.
Lietuvos
valstybės istorijos archyvo fondų sąrašai.
Kauno apskrities archyvo fondų sąrašai.
Istorijos
archyvo adresas:
Mindaugo g. 8, Vilnius
El. p. istorijos.archyvas@lvia.lt
Internetinė
svetainė (beje, šioje svetainėje pateikta daug vertingos
informacijos).
Archyvas
saugomų dokumentų pagrindu, juridiniam ar fiziniam asmeniui
pageidaujant, atlieka dokumentų paiešką pagal asmens pateiktą
informaciją ir (ar) nurodytą temą bei rengia informaciją apie paieškos
rezultatus.
Kompiuterinės duomenų bazės archyve nėra. Nėra ir visais
laikais Lietuvoje gimusių, susituokusių ar mirusių asmenų abėcėlinių
sąrašų. Todėl įstaigos ir asmenys, norintys gauti archyvo pažymą,
prašyme privalo nurodyti ieškomo asmens vardą, pavardę, tėvo vardą, jo
gimimo, santuokos ar mirties metus ir vietą (kaimą, miestą). Prašyme
būtina nurodyti ieškomo asmens tikybą (laikotarpis iki 1940). Prašymų formos.
Archyvo
teikiamos dokumentų paieškos, tyrimo ir kopijavimo paslaugos yra
mokamos pagal Valstybinių archyvų mokamų paslaugų kainoraštį.
Tačiau,
jeigu apsisprendėte patys atlikti tyrimą keliaukime į archyvo
skaityklą.
Su
archyve saugomais dokumentais tyrinėtojai gali susipažinti archyvo
dokumentų ir mikrofilmų skaityklose.
Dokumentų
paieškai skaitytojai gali naudotis fondų kartoteka, fondų apyrašais,
katalogais, vardinėmis, geografinėmis bei teminėmis-dalykinėmis
rodyklėmis. Skaityklų darbuotojai tyrinėtojams suteikia išsamią
informaciją. 1990 m. buvo išleistas LVIA fondų žinynas.

Verta žinoti,
kad:
- Apsilankymas,
skaitytojo pažymėjimas ir bylų išdavimas šiuo metu
yra nemokamas.
- Bažnytinės
knygos archyve yra TIK iki 1938 metų. Vėlesnių įrašų
teks klausti metrikacijoje (Kalinausko g.21, Vilnius).
- Dabar archyvinėms
byloms su asmens duomenimis nustatytas 100
metų apribojimo terminas.
T. y. 1936 metų metrikų knygas lankytojai galės pažiūrėti tik 2036
metais. Tačiau labai reikiamą to laikotarpio giminaičių metrikos išrašą
galima užsisakyti.
- Neišduodamos
suplyšusios bylos. Jų sąrašas yra skaitykloje.
- Kai
kurios bylos jau yra sukeltos į mikrofilmus.
Mikrofilmus taip pat galima užsakyti skaitykloje, tik peržiūrai teks
pereiti į kitą salę.
- Mikrofilmai
išduodami praėjus 2 valandoms nuo užsakymo priėmimo.
- Vienam
kartui galima užsisakyti iki 10 bylų
(saugojimo vienetų).
- Knygų
užsakymas išduodamas tik po kurio laiko nuo
priėmimo (jei yra labai daug užsakymų, tenka laukti ir 2 paras).
- Santuokos
dokumentai
yra patys svarbiausi, tai yra jungiamoji kartų grandis, nes būtent
šiuose dokumentuose nuo 1828 m. iki šių dienų yra surašomi kiekvieno iš
jaunųjų tėvų vardai ir pavardės (motinos mergautinė).
- Santuoka
dažniausiai vykdavo jaunosios parapijoje.
Atvykus primą
kartą į skaityklą su savimi
reikia turėti asmens dokumentą. Gausime skaitytojo pažymėjimą, kuris
galios iki naujųjų metų.
Nepavykus
informacijos rasti metrikuose, galima ieškoti gyventojų surašymo
fonduose. Fondų sąrašas yra skaitykloje, šalia užsakymų blankų.
Taigi, pradedant darbą būtina žinoti:
parapiją bei apytikslius metus, kuriuose tikimės rasti duomenis apie
asmenis, kuriuos žinome iš senelių pasakojimų ar dokumentų. Kuo
tiksliau žinome vietą ir metus, tuo greičiau rasime mus dominančią
informaciją.
Pirmą
kartą atvykę susirasime tik bylų numerius, kuriose galima
tikėtis
rasti jus dominančią informaciją.
Pirmiausia reikia susirasti jums reikiamos parapijos fondų
aprašų numerius (segtuvas su parapijų sąrašais yra ant stalo
prie užsakymų). Pav. radau, kad Verkių parapijos metrikai yra 604 fonde
keliuose aprašuose.
Skaityklos galinėje sienoje yra spintos su fondų
aprašų numerių knygomis. Susiradę reikiamą
(pav.604.20) knygą ieškome reikiamos parapijos lapo ir tikriname ar
šiame fondo apraše yra mus dominanti data.

Pateikiu 604 fondo 20 aprašo (Verkių
parapijos) lapo dalį. Matome, kad šiame apraše yra
gimimo, santuokos ir mirties metrikai. Pirmajame stulpelyje yra
gimimo/santuokos/mirties metai, antrame stulpelyje saugojimo vieneto
(bylos) numeris. Jei šiame
apraše nerandame mus dominančios
datos, ieškome koks dar saugojimo vieneto numeris ir fondas
parašytas prie parapijos pavadinimo (segtuve ant stalo prie užsakymų).

Šiek tiek
fondų aprašų sąrašų esu nusikopijavusi. Gal kam pravers ir nebereikės
gaišti laiko archyve:
- Ašmenos
Romos katalikų bažnyčia 1797-1801 m.
- Rodūnios
bažnyčia 1791-1801 m.
- Raseinių
bažnyčia 1794-1810 m., 1811-1829 m., 1830-1848 m., 1849-1864 m., 1865-1901 m., 1902-1915 m., atskirai dar yra 1875, 1877, 1884, 1898, 1913 m.
- Tauragės
bažnyčia 1865-1899 m., 1900-1915 m.
- Skaudvilės
bažnyčia 1865-1899 m., 1900-1915 m.
- Šilalės
bažnyčia 1865-1875 m.
- Sudervės
bažnyčia 1819-1842 m., 1834-1853 m., 1843-1847 m., 1877-1903 m., 1904-1915 m.
- Maišiagalos
bažnyčia 1849-1877 m., 1878-1904 m., 1905-1915 m.
- Vilniaus
Verkių Kalvarijų bažnyčia 1798-1842 m., 1848-1870 m., 1871-1895 m., 1896-1912 m., 1913-1915 m.
Internete
galima surasti savanorių išrašytas metrikų lenteles.
Jei
radome mus dominančią datą, užsakymo lape (jie yra ant
stalo), tiksliai užpildome visas grafas, ypač: fondo numerį
(šiuo atveju 604), aprašo numerį (šiuo atveju 20), ir saugojimo vieneto
numerį (pav. jei norime gauti 1849 metų krikštus rašome 63).
Pastaba:
jei žinote gimimo datą, verta užsakyti dar vieną vėlesnių metų
knygą. Gali būti, kad kūdikį krikštijo kitais metais.
Susiradę reikiamą įrašą ir jį nusirašę, nepamirškime pasižymėti kur jį
radome (jei kartais ką reiktų patikslinti ar įrodyti visada
žinosime kur to įrašo ieškoti). Pav. mano užrašai: 1835 m. gegužės 12
d. Verkių parapijos bažnyčioje pakrikštytas JAN ŽUKOWSKI, gimęs 1835 m.
gegužės 4 d. Tėvai valstiečiai JUZEF ŽUKOWSKI ir ANNA STANKEVICZ iš
Zadvorancų kaimo. Krikšto tėvai: Macej Minkevič su mergina Rozalija
Stankevič. LVIA // f.604, ap.34, saug.vnt.51, p.346, įr.nr.52 (įrašas
lenkų kalba).
Bažnytiniai dokumentai buvo
rašomi trimis kalbomis:
nuo 1849 iki 1920 m. rusų kalba;
nuo 1828 iki 1848 m. lenkų kalba;
iki 1827 imtinai lotynų kalba.
Pirmojo pasaulio karo metais daugelyje parapijų vokiečių, po I pas.
karo Telšių vyskupijoje lietuvių, Vilniaus vyskupijoje lotynų,
lenkų kalbomis.
Krikšto
metrikai lenkų kalba
ir vertimas į lietuvių kalbą:

Ž
u
k
o
w
s
k
i
c
h |
52 |
4 |
12 |
Ru~ (roku) 1835 m-ca Maja dnia 12 w Kosciele
parafialnym Werkowskim oo.Dominikanow ochrzczono z wody i ss. olejów
niemowle imieniem Jan od o. Piora Maciejewskiego kaznodzieji. |
pracowitych Jozefa i Anny z Stankiewiczow
Žukowskich slubnych Rodzicow syn dnia 4 tegoż m-ca w tej
parafii
narodzony w zaścianku Zadworance. |
Trzymali do Chrztu pracowici Maciej
Mikulewicz z
Rozalią Stankiewiczowną panną. |
Ž
u
k
o
v
s
k
i
ų |
Nr. |
Datos
Gimimo |
Krikšto |
Kada? kur? kas ir nuo ko? vandeniu ar taip pat
šv.Aliejais pakrikštytas? |
Kokių tėvų? kada ir kur, t.y.: kurioje parapijoje
gimė? |
Kas laikė prie Krikšto? t.y.: kas buvo krikšto
tėvais ir kas asistavo? |
52 |
4 |
12 |
1835 metų (ru su bangele lenk. tekste - yra
sutrumpintas žodis roku - metų) gegužės mėnesio 12 d. Verkių
parapijinėje tėvų Domininkonų bažnyčioje pakrikštytas vandeniu ir
šv.aliejais kūdikis vardu Jan (Jonas). Krikštijo kunigas Petras
Maciejovskis. |
valstiečiai Juozapas ir Ana iš Stankevičių
Žukovskių sutuoktinių tėvų sūnus gimęs 4-tą to paties mėnesio dieną
Zadvorancų kaime. |
Krikštui laikė valstiečiai Motiejus Mikulevičius
ir Rozalija Stankevič, netekėjusi. |
Santuokos
metrikai rusų kalba ir jų
vertimas į lietuvių kalbą:

Nr. |
Santuokos
diena |
Kada? kur?
kas? ir po kelių paskalbimų palaiminta santuoka? |
Kokių
sutuoktinių, kurio luomo, amžiaus ir parapijos? |
Kuo vardu ir
pavarde jaunųjų tėvai? Ir kas liudininkai? |
8
J
a
n
Ž
u
k |
5
Nevedęs ir netekėjusi |
1861 m.
vasario 5 d. Verkių parapijinėje bažnyčioje kun.
........... (kol kas toliau neiššifravau) |
Jan Žuk
jaunuolis 25 metų iš Zadvorancų kaimo su Teresa Kolaševska 24 metų
mergina iš Skersinių kaimo. Abu šios bažnyčios parapijiečiai.
............. |
Jaunasis iš
valstiečių Juzefo ir Annos, gimusios Rodovič, Žukų teisėtų sutuoktinių
sūnus susituokė su valstiečių Dominyko ir Uršulės, gimusios
Sokolovska, Kolaševskių teisėtų sutuoktinių dukterimi
iškilminga, Bažnyčios palaiminta
santuoka. Liudininkais buvo ............. |
Šie
metrikai puikus pavyzdys kaip negalima aklai pasitikėti vienu
dokumentu ir reikia žvelgti į jau turimų visumą. Visų pirma
klaidingai/nepilnai užrašyta jaunojo pavardė; antra
neteisingi parašyta jaunojo motinos pavardė. Radau minimo Jan'o krikšto
metrikus (pavyzdys aukščiau), jo dviejų brolių krikštų ir
santuokų metrikus visuose motinos pavardė yra Stankevič. Vadinasi
šiame dokumente yra klaida.
Pavyzdžių lotynų kalba kol kas neturiu.
Knygų įrašų apie krikštą, santuoką, mirtį
įžvalgos.
Jeigu
norite padėti išlaikyti šią svetainę (serverio
ir domeno paslauga
metams - 348 Eur)
ar atsidėkoti už
informaciją - mielai priimsiu jūsų aukas:
banko sąskaita LT717300010084311275, Jolanta Klietkutė
NAUJA!Paremkite
šią
svetainę SMS žinute...
|