Klietkų-Danielių
giminė:

Aprašas

Genealoginis medis
Pavardės
Vietovardžiai

Žukowski-Jurewicz
giminė:

Aprašas
Genealoginis medis
Pavardės
Vietovardžiai
Namai
Laiškai

Giminių medis

Jolantos:
Prisiminimai
Fotografija/Ikonos

Susidomėjusiems genealogija
Apie giminės medį
Programos
Pakutuvėnų šeimos
Nuorodos



Vietovardžiai, siejami su Klietkų-Danielių gimine

Adolfavos palivarkas



1846-1863 Rusijos imperijos kariniame topografiniame žemėlapyje pažymėtas Grinių-Adolfavos palivarkas

Adolfavos palivarke gyveno Pranas Klietkus (g. 1861 m.).

Dar vadinamas Adolfavos-Grinių palivarku, buvo dabartinio Grinių kaimo Kelmės rajono vietoje, šalia plento Šiauliai-Tauragė, palivarko pastatai stovėjo panašiai ten kur dabar yra Pakražančio vidurinė mokykla. Nuo XX a. pradžios iki 1923 m. priklausė Pakražančio parapijai, ankščiau – Kražių parapijai. 1923 m. palivarkas išparceliuotas, liko tik Grinių kaimas. 1845–1847 m. Kražių parapijos Romos katalikų tikinčiųjų sąraše minima Adolfavos savininkė Julija Goštautienė. Paskutinis savininkas Edmundas Pšeciševskis (Przeciszewski, Adolfo i Marijos Burzyńskos sūnus), jo sesuo Gabriela Pšeciševska ištekėjo už Kelmės dvaro savininko Bronislovo Guževskio (Grużewski).

Batakiai

Batakių dekanate gyveno Klietkų giminė. 

Batakių miestelis įsikūręs prie Ančios upės, 18 km į šiaurės rytus nuo Tauragės. Vietovė istoriškai žinoma nuo XIII a. Kai kurie istorikai bando Batakius tapatinti su kryžiuo­čių kronikose minimu Aukaimiu.


Šv. Onos parapijos bažnyčia. Pirmąją, medinę bažnyčią 1509 m. pastatė Trakų pilininkas ir Žemaičių seniūnas Stanislovas Jonavičius Kęsgaila. Vysk.M.Valančius apie šią parapiją Žemaičių Vyskupystėje rašė: „Klebonija vidutinė, dirwas newaisingas, miszka spieru gauti“.


Iš senų laikų Batakiai garsėjo Šv. Onos atlaidais. 1776 m. Batakiuose pastatyta nauja medinė, kryžminio plano bažnyčia. Literatūroje ji minima kaip tipiškas šios architektūrinės grupės pavyzdys. 1970 m. šią istorinę bažnyčią sudegino sovietiniai aktyvistai. Teišliko mūriniai šventoriaus vartai, mūrinė koplytėlė ir XVIII-XIX a. dviaukštė varpinė su puošnia kaltos geležies kryžiaus viršūne. Varpinėje yra 1626 m. N. Schmidheno lietas žalvarinis varpas. Trys ornamentuoti šventoriaus vartų kryžiai iš XVIII a. pabaigos.

Senoje Batakių bažnyčioje buvo įdomių meno dalykų: altorėlis su šv. Petro ir šv. Roko paveikslais, kitas altorėlis su šv. Onos ir šv. Juozapo paveikslais. Varpinėje buvo procesijų  medinis  kryžius su Nukryžiuotojo skulptūra XIX a.) ir kt. (B. Kviklys, „Lietuvos bažnyčios“)

Batakių parapija 1846 m.: Gyvenvietės: Batakių miestelis, Tadaušavos dvaras, Gerviečių, Lankininkų, Eidintų, Melagiškės, Mickiškių. Kaimai: Dugnų vienkiemis, Rikiškių, Steigvilų kaimai, Šiaudinės vienkiemis, Čiuteikių, Liaudginų, Pašešuvio, Ožnugarių kaimai, Paupynės vienkiemis, Varlaukėlių, Karklotės, Varlaukio bajorkaimiai, Skliausčių, Šveisčių, Minkšpaučių, Mišeikių, Juodpetrių, Vingiškių, Devynakių, Kasbarynų, Lomių kaimai, Asvyčių dvaras, Vėžlaukio bajorkaimis.

Batakių seniūnija yra Tauragės rajono savivaldybės šiaurės rytuose, prie Tauragės-Skaudvilės kelio.


Seniūnijos centras – Batakiai. Seniūnijos plotas 10247,1 ha: vandens telkinių 39,6 ha, miškų 3179,87 ha, žemės ūkio naudmenų 5751,43 ha., gyventojai: 1753, gyventojų tankumas: 17,2 žm./kv.km. Kaimų skaičius: 32.

Didžiausios gyvenvietės: Batakių GS – 269 gyv., Batakiai – 261 gyv., Norkiškė – 252 gyv., Eidintai – 157 gyv., Batakių kaimas – 119 gyv.


Kiti kaimai: Akstinai – 56 gyv., Antegluonis – 37 gyv., Balčiškė – 17 gyv., Bildeniai – 65 gyv., Čiuteikiai – 80 gyv., Ferma – 21 gyv., Gerviečiai – 63 gyv., Gryblaukis – 23 gyv., Karklotė – 0 gyv., Kerteniai – 0 gyv., Kundročiai – 28 gyv., Lankininkai – 25 gyv., Liaudginai – 34 gyv., Mažintai – 68 gyv., Melagiškė – 10 gyv., Mickiškė – 17 gyv., Mozeriškė – 6 gyv., Ožnugariai – 26 gyv., Paegluonis – 19 gyv., Paltiniškė – 31 gyv., Pašešuvis – 13 gyv., Pužiškė – 22 gyv., Santakai – 0 gyv., Šiaudinė – 20 gyv., Šidagiai (kaimo dalis) – 0 gyv., Šiurpiškė – 8 gyv., Užkerteniai – 2 gyv., Užšešuviai – 0 gyv.

(2007 m. informacija)

Girdiškės

Girdiškės bažnyčioje 1893 metais tuokėsi Pranas Klietkus ir Ona Gedgaudaitė.

Girdiškės bažnytkaimis yra netoli Požerės ežero, 8 km į šiaurės vakarus nuo Skaudvilės. Vietovė įsikūrusi lygumoje. Seniau čia buvo dvaras. Girdiškė minima 1637 m. Raseinių teismo aktuose.

Švč. Mergelės Marijos bažnyčia. Pirmąją, medinę bažnyčią pastatė 1782 m. dvarininkas Jonas Adomavičius. Ji veikė koplyčios teisėmis. Matyt dvaro aprūpinimas buvo menkas, nes vysk.M.Valančius ŽV rašė: „jos kunigs maistą neturieje“. Bet 1841 m. prie bažnyčios gyveno 2 kunigai. Girdiškė buvo Batakių parapijos filija. 1912 m. bažnyčia sudegė. 1928 m. pastatyta nauja, mūrinė. Priklauso Kaltinėnų dekanatui.

Bažnyčios viduje yra 3 puošnūs altoriai, gražiai išdrožinėtos medinė sakykla, klausykla, yra ir vargonai. Šoniniai altoriai dekoruoti originaliais, kitur nematytais, vietinio meistro K.Adnriukaičio sustatytais šakotais medžių kamienais. Atrodo lyg trys kolonos. (B. Kviklys, „Lietuvos bažnyčios“)

Girdiškės parapija 1846 m.: Girdiškių miestelis, Maldūnai, Klabai, Antininkai, Kvašiai, Cipkiškiai, Kazokai, Šaknynė, Gadeikiai, Kumečiai, Dubai, Palyženis, Mykolaičiai, Pilsudai, Pliupiai, Padvariai, Žakaimė, Pabambiai, Juškaičiai, Lauraičiai, Dvarviečiai, Žadvainiškiai, Melnikai, Dvyliškė, Sodaliai, Bertynai, Patulė, Ruibiškė, Ringaliai, Gaubtys, Mankaičiai, Vanagiškiai, Vytogala,Pabremenis, Būbliškė, Paupynalė, Kliūkiai, Povikvietė (Pavietava?), Miškiniai, Upynos miestelis ir dvaras, Galvyčiai, Gudirvės, Kalveliai, Požerė, Tūjainiai, Lingės, Lingės ferma, Girdiškės dvaras, Kalčio kalnas, Antininkai, Upynos klebonija.

Į viršų...

Lomiai

Nedidelis Lomių bažnytkaimis yra prie Šunijos upelio, 7 km į vakarus nuo Batakių. D. Lietuvos kunigaikštijos laikais čia buvo dvaras ir kaimas.

1766 m. Lomių dvare pastatyta pirmoji, medinė koplyčia, vėliau Lomiai išaugo į bažnytkaimį. Lomių bažnyčia buvo Batakių filija. Priklauso Tauragės dekanatui. Dabartinis bažnyčios pastatas nedidelis, medinis, nežinia kada statytas, su mažu bokšteliu ant stogo. Viduje 4 altoriai.

Bažnyčioje yra išlikę įdomių meno bei kulto dalykų: dail.V.Roemeraitės 1936 m. piešta Pieta, 2 ornamentuoti XIX a. geležiniai kryžiai, 2 medinės XX a. pradžios Nukryžiuotojo skulptūros ir kt. Lomių varpinė medinė. Joje yra 1830 m. Kristaus Nukryžiuotojo medinė skulptūra. Šventoriuje ir kapinėse yra senų, įdomių kryžių. (B. Kviklys, „Lietuvos bažnyčios“)

Paežerio k.

Paežerio kaime 1875 m. gimė Ona Gedgaudaitė, būsima Prano Klietkaus žmona.

Lietuvos žemėlapyje yra net keturi Paežerio kaimai. Kadangi Klietkaus ir Gedgaudaitės santuoka vyko Girdiškės parapijoje, tai manau, jog mums aktualus Paežerio kaimas turi būti kuo arčiau Girdiškės. Žemiau aprašomas Paežerio kaimas yra 18 km. nuo Girdiškės.

Paežeris – kaimas Šilalės rajone, Upynos seniūnijoje, 3 km į šiaurę nuo Upynos. Kaimas minimas nuo 1562 metų, tada kaimas pavadinimas buvo – Nartikas. Kaimas buvo vaitystės centras, o vaitas – Petras Jočaitis. Paežeryje yra rastas labai senas akmeninis kirvis, taip pat daug archeologinių radinių 1966 metais rasta tyrinėjimų metų Karnagos kalvoje, kur yra senkapis. Požerės šiaurėje, kur kaimą kerta A1 automagistralė yra aukščiausia jos vieta – 180 m virš jūros lygio. Toje vietoje stovi Rauško akmuo – 1973 metais rastas Pajūrio seniūnijoje Rauško kaimo apylinkėse ir 1987 metais atgabentas čia. Jo svoris apie 15 tonų. Šalia akmens stovi aukuras žuvusiems Lietuvos keliuose, pastatytas 2003 metų Vėlinių išvakarėse.

Į viršų...

Skaudvilė

Skaudvilėje iki šiol gyvena Klietkų giminės palikuonys.

Miestas Tauragės rajone, 26 km į šiaurės rytus nuo Tauragės. Seniūnijos centras, stovi medinė Šv. Kryžiaus bažnyčia (nuo 1797 m.), veikia gimnazija, specialioji mokykla. Gyventojų (2007): 1996.

Manoma, kad Skaudvilei pradžią davė XIII a. įkurtas Skaudvilės dvaras, kuris minimas nuo 1645 metų. Skaudvilės miestelis minimas nuo 1760 m., nors gyvenvietės būta ir anksčiau. Sparčiausiai miestelis augo XIX a. nutiesus geležinkelį Ryga-Tilžė. 1950 m. Skaudvilė tapo miestu. 2005 m. gruodžio 20 d. Prezidento dekretu patvirtintas miesto herbas.

Miesto vardas yra asmenvardinės kilmės, nuo pavardės Skaudvilas (ar Skaudvila), kuri aptinkama ir dabar. Gali būti, kad ilgą laiką gyvenvietės vardas buvo daugiskaitinis – Skaudvilai (minimas dar XIX a. pabaigoje), ir tik vėliau susiformavo lytis Skaudvilė.

Jėzaus Nukryžiuotojo bažnyčia. Skaudvilės miestelis yra prie Ančios upės, 25 km į šiaurės rytus nuo Tauragės. Vietovė seniai gyvenama. Artimoje aplinkoje yra 2 piliakalniai. Labai galimas dalykas, kad kovų su kryžiuočiais metu Skaudvilės apylinkėse buvo lietuviai įruošę kai kuriuos sutvirtinimus. Tačiau istorinės žinios negausios, siekia tik XVIII a. Pirmoji bažnyčia pastatyta 1770 m. ir buvo Batakių parapijos filija. Vėliau bažnyčia perstatyta, bet nežinia kada. Priklauso Tauragės dekanatui. Dabartinė bažnyčia medinė, kryžminio plano, su apvaliu bokštu virš frontono. Trikampis frontonas apkaltas stačiomis lentomis, papuoštas skulptūra ir „Dievo akimi“ viršuje. Ornamentiškas pjaustinių karnizas atriboja frontoną nuo fasadinės sienos. Bažnyčios viduje yra 6 altoriai. Pažymėtinos 14 stacijų, pieštų XIX a. (aliejus, drobė). Be jų, yra daugybė XVIII-XIX a. pieštų meniškos vertės paveikslų: šv. Motiejaus, šv. Elenos, šv. Martyno, šv. Jeronimo, šv. Ambraziejaus, šv. Marijos Magdalenos. Pažymėtini XVIII a. šilkiniai arnotai. Didysis altorius Felikso Gedvijos darbo su dailiomis medinėmis skulptūromis. Bažnyčios fasadą puošia skulptūrinė XVIII a. Nukryžiuotojo grupė. Dar yra šv. Domininko, šv. Kazimiero, šv. Jono Nepomuko, šv. Florijono, Šventosios su skarele XIX a. medinės skulptūros, 8 dekoratyvinės angelų su žvakidėmis skulptūros, 4 XIX a. pabaigos geležiniai ornamentuoti kryžiai, trys 1893 m. geležiniai kryžiai Šventoriaus vartuose. Šventoriuje yra koplytėlė prie medžio su ornamentuotu kryželiu ir Pietos skulptūra, 1934 m. iš geležies ir medžio padaryta. Greta bažnyčios pastatyta medinė dviaukštė varpinė. Joje yra XVIII a. geležinis kryžius. Skaudvilės kapinėse stovi koplytėlė, kurioje yra XIX a. geležinis ornamentuotas kryžius. (B.Kviklys, „Lietuvos bažnyčios“)

Skaudvilės parapija 1846 m.: Skaudvilės miestelis, dvaras ir klebonija, Nosaičių, Šidagių, Gaižuvos, Ivangėnų, Pasuvirkščio, Karšuvėlės, Zakariškės, Kalniškių, Kundročių, Klabių, Šurpiškės, Būkintalaukio, Kartenių, Narkiškės kaimai, Narkiškės vienkiemis, Paltiniškės, Mažintų, Puželių, Neskučnajos, Pužų, Pavarčio, Mockaičių, Juškaičių, Pilsūdų, Pabambių, Marginės, Užkalnių, Angladegių, Dirginčių, Trepų, Simėnų, Bijotų, Ivankų, Vėluikių, Keterų, Paegluonės kaimai, Leliškės dvaras ir karčema, Paančios kaimas.

Šidagiai

Šidagių kaime gimė ir gyveno Broniaus ir Stepono Klietkų šeimos. Vėliau Broniaus šeima išsikėlė gyventi į Skaudvilę, o Stepono - į Molupio kaimą.
Klietkaus Broniaus byloje yra 1946-01-12 d. Akto Nr.164 nuorašas, kuriame sakoma: „nuvykęs į atsakovo gyvenamąją vietą radau 2 ha ūkyje atsakovo žmoną su šeima. Iš turto rasta: 1) gyv. namas vienas, medinis, labai senas ir 2) daržinė medinė, viena, sena.“

Šidagiai – kaimas Batakių seniūnijoje, Tauragės rajone, 11 kilometrų nuo Batakių. 2007 metų duomenimis kaime gyventojų nebėra.

Visi minimi vietovardžiai:
Batakių kap.

Eržvilko kap.

Girdiškių bažnyčia, Batakių dekanatas

Girdžiai, Jurbarko r.

Jurbarkas

Jurbarko kap.

Kartupių k. Jurbarko r.

Kaunas

Košių k. Šilalės raj.

Kretinga

Molupio k. Tauragės r.

Naujinikėlių k. Jurbarko r.

Naujininkėlių k. Eržvilko r.

Naujininkėlių k. Jurbarko r.

Oplankių k. Tauragės r.

Paežerių k. Girdiškės

Pužų k. Tauragės r.

Raseiniai

Saltoniškių kap. Vilnius

Skaudvilė, Tauragės r.

Steplanga, Karagandos sr.

Šiauliai

Šidagių k. Tauragės r.

Šv. Antano Paduviečio bažnyčia, Pakutuvėnai, Plungės r.

Šv. Dvasios bažnyčia, Vilnius

Tauragė

Tauragės kap.

Telšiai

Vertimų k. Jurbarko r.

Vertimų kap. Jurbarko r.

Vėčių k. Skuodo raj.

Vilnius

Zadvorancų k. Vilniaus r.

© 2014-11-15, Jolanta Klietkutė