|   Ikonos   |
|   Nuotraukos   |
|   Straipsniai   |
|   Rankdarbiai   |
|   Genealogija   |
|   Tinklalapiai   |
|   Vaizdo įrašai   |
|   Kolekcija   |
|   Nuorodos   |


Paremkite šią svetainę
SMS žinute...



































































































































































































































































































































































































































































© Jolanta Klietkutė, 2002-2015 m.

2015 m. rugpjūčio 5 dieną išleista knyga apie
pirmuosius pajūrio fotografus
Pauliną Mongirdaitę ir Igną Stropų.

Tačiau ir toliau renku šių fotografų darbų skanus bei nepastebėtus gyvenimo faktus. Jeigu galite pasidalinti su manimi informacija ar turite jų nuotraukų/atvirukų, prašau man parašyti 15polia@gmail.com, arba paskambinti tel. 8 675 19998.

Pavartyti knygos lapus...


*****************************************************************

Fotografė Paulina Mongirdaitė
(1865-1924 lapkričio 5)

Paulina Mongirdaitė (Pauline Mongird) gimė 1865 metais Raseinių apskrityje, bajorų Mongirdų šeimoje. Į Palangą atsikėlė gyventi apie 1885 m., kai tėvas centre nupirko sklypą su keliais namais.

Paulina buvo išsilavinusi, mokėjo keletą užsienio kalbų. Mėgo siūti, siuvinėti, piešti. Piešdavo spalvotas miniatiūras su Palangos vaizdais, dailindavo atminimų albumėlius.

Susidomėjusi fotografija, fotografuoti mokėsi Lenkijoje, Varšuvoje, viešėdama pas seserį. Iš ten į Palangą atsivežė foto aparatūrą ir apie 1889 metus pajūrio kurorte atsidarė pirmasis fotografijos paviljonas, kuriame dirbo Paulina Mongirdaitė. Iki tol į Palangą fotografas atvykdavo iš Telšių, o nuotraukas atsiųsdavo paštu. XX a. pradžioje moteris fotografė buvo didelė retenybė.

Dienos šviesos (stikliniu stogu ir siena) paviljonas buvo pastatytas prie jos namų sienos, dabartinėje Vytauto gatvėje, šalia vaistinės.

Paulina turėjo kelis fotoaparatus: didelį ir mažesnį, ant trikojų su juoda skraiste dengiama ant galvos. Paviljone darė daugiausia portretines ir grupines Palangos, Kretingos, Darbėnų miestelėnų fotografijas. Tačiau neapsiribojo tik paviljonu, fotografuoti vykdavo į pajūrį, asmeniškai į namus, lankėsi grafų Tiškevičių Palangos ir Kretingos dvaruose, fotografavo didikų šeimas, dvarus, Kretingos ir Palangos apylinkes, poilsiautojus. Fotografė labai puikiai pagaudavo žmonių nuotaikas, namų aplinką (pav. Sofijos Tiškevičienės nuotraukos), gamtos grožį. Žmonės ją prisiminė kaip gyvą, judrią moteriškę, mėgstančią kalbėti lenkiškai, tačiau gana silpnos sveikatos (sirgo džiova ar vėžiu, skundėsi plaučiais).

Savo fotografijas Paulina Mongirdaitė žymėjo keliais firminiais ženklais. Daugumos į Kretingos muziejų patekusių XIX a.pab.–XX a.pr. fotonuotraukų nugarinėje pusėje yra atspaustas kaspino pavidalo antspaudas su įrašu: Wadwicz Mongird Polangen. Wadwicz – lenkiškas Žuvų herbo, kurį naudojo bajorų Mongirdų giminė, pavadinimas.

1907-1915 m. didelio formato fotografijų nugarinėje pusėje sutinkamas atspaustas įrašas: Zakład artystyczno–fotograficzny Pauliny Mongird w Połądze (Kurlandja) (t.y. Paulinos Mongirdaitės meninės fotografijos paviljonas Palangoje, Kuršo gubernijoje).

Labai retai pasitaikantis XIX a.pab. firminis ženklas, kuriame pavaizduota debesų fone žengianti alegorinė sparnuota moteris, dešinėje rankoje laikanti teptuką, o kairėje rankoje iškėlusi paletę su teptukais. Žemiau atspaustas jau minėtas kaspino pavidalo antspaudas su įrašu: Wadwicz Mongird / Polangen. Greičiausiai Paulina Mongirdaitė tuo metu dar neturėjo asmeninio firminio ženklo ir naudojo “neutralų”, ant jo uždėdama savo antspaudą.

XX a. pr. kai kurios portretinės 8.9x5.9 cm formato nuotraukos užklijuotos ant specialiai pagaminto kartono, kurio apačioje įspaustas įrašas: Pauline Mongird. Á Polonga, o reverse puikuojasi puošnus, Otton Fleck litografijoje Varšuvoje spausdintas firminis ženklas, vaizduojantis debesų, spindulių ir akanto lapų fone stovinčią alegorinę sparnuotą moterį, priešais kurią – paletė su teptukais ir fotoaparatas. Žvelgdama į šalia stovintį amūrą, dešine ranka ji paišo ant popieriaus lapo, o kaire ranka prilaiko amūro iškeltą fotografijų albumą. Ties viduriu įrašas: Pauline Mongird; žemiau, po lauro šakele: Á POLONGA Guv. Kurland.

Prieš Pirmąjį pasaulinį karą ir jo pradžioje darytų fotografijų apačioje įspaustas įrašas: P.Mongird Połąga.

Be pomėgio fotografijai, Paulina Mongirdaitė vertėsi ir leidybine veikla. Grafai Tiškevičiai, pripažinę jos sugebėjimus, užsakė nufotografuoti Palangos bei Kretingos parkus ir pagaminti albumus. Tai, matyt, ir paskatino P.Mongirdaitę pradėti fotografuoti Palangą, jos nuostabią gamtą, pajūrį. Poilsiautojai noriai pirko tokias fotografijas. 1890 metais Paulina parengė 49 fotografijų albumą „Kretynga“, kuriame įamžinti Kretingos dvaro pastatai ir parkas, Palangos ir Kretingos miesteliai bei senosios bažnyčios. Šis albumas ypač pravertė restauruojant  laiko ir žmogaus smarkiai apnaikintus Kretingos dvaro rūmus ir žiemos sodą. Dabar jis yra saugomas  Lietuvos mokslų akademijos centrinės bibliotekos retų spaudinių skyriuje. 1912-1914 m. Paulina dar išleido atvirukų su Kretingos turgaus aikšte, Bajorų pasienio, Palangos ir kitais vaizdais. Minėto fotografijų albumo kai kurios nuotraukos apačioje žymimos raidėmis M.T. (galbūt tai kažkurio iš Tiškevičių darytos nuotraukos?).

Paulina Mongirdaitė išbandė jėgas ir tuo metu dar tik užgimstančioje fotožurnalistikoje. Tuomet dar nebuvo įprasta spaudoje nurodyti fotografijos autoriaus pavardę, todėl pavyko nustatyti tik vieną kitą mūsų fotožurnalistikos pradininką. Jų tarpe minima ir P.Mongirdaitė.

Originalių fotografijų išliko mažai, tačiau Mongirdaitės gausiai leisti atvirukai pasklido kolekcijose. Kretingos istorijos muziejaus fonduose iš Paulinos Mongirdaitės kūrybinio palikimo saugoma 27 fotografijos ir 9 atvirukai. Fotografijose daugiausia įamžinta Juozapo Tiškevičiaus šeimyna, jo sūnų, Kretingos grafo Aleksandro Tiškevičiaus ir Palangos grafo Felikso Tiškevičiaus šeimos XIX a.pab.–1915 m. atvirukuose užfiksuoti Lietuvos Didžiųjų kunigaikščių Gedimino ir Kęstučio portretai, grafų Tiškevičių Kretingos dvaro žiemos sodas ir parkas, Kretingos miesto turgaus aikštė ir senoji bažnyčia, Rusijos-Vokietijos sienos perėjimo punktas Kretingoje ties Bajorais ir kt.

Atrodo, kad nuo 1915 m. Paulinos Mongirdaitės veikla nutrūksta. Gali būti, kad ji jau sirgo vėžiu ir sveikata neleido darbuotis. Tačiau ir to laikmečio situacija buvo visiškai nepalanki fotografijos verslui: 1915 kovo 23 d. miestelį užėmė vokiečių kariuomenė (nuo 1819 m. Palanga priklausė Rusijos Kuršo gubernijai). 1918 rudenį - 1919 rudenį Palangoje nebuvo stabilios valdžios: bermontininkai ir įvairaus plauko anarchistai bei plėšikai keisdavo vieni kitus. 1919-1921 – priklausė Latvijai. 1921 kovo 31 dieną į Palangą įžengė Lietuvos kariuomenė. Tokiomis aplinkybėmis kurortas apmirė, ne tik nebeatvykdavo vasarotojų, bet išvyko ir vietiniai gyventojai. Tad nenuostabu, jog nebeaptinkama Paulinos Mongirdaitės atvirukų ar nuotraukų darytų po 1915 metų. Galbūt dėl to daugelyje publikacijų rašoma, kad fotografė mirė apie 1916 metus.

Paulina Mongirdaitė mirė 1924 m. lapkričio 5 d. (sirgo vėžiu), palaidota Palangos kapinėse, netoli koplyčios.


Fotografės Paulinos Mongirdaitės fotografijos ir atvirukai, 
saugomi Kretingos muziejaus fonduose

 

Atvirukas: Kretynga – Kościoł i Klasztor O.O.Bernardynów (Kretinga – Bažnyčia ir Vienuolynas T.T. Bernardinų). ~ 1912-1915 m.
Matmenys: 9x13.9 cm. Spalvos: juoda – balta. Eksponato Nr. GEK17619


 

Kairėje: Sėdinčio vienuolio pranciškono portretas. Nuotrauka paklijuota ant balto kartono, kuris nelygiai apkarpytas. XIX a. pab. – XX a. pr.
Matmenys: nuotraukos – 14.6x10.7 cm., kartono – 14.5x10.2 cm. Eksponato Nr.: GEK21875. Dešinėje: fotografijos reverse esantis antspaudas.


Sofija Tiškevičienė su dukra Klotilda Elena Ostrovska savo kambaryje Palangoje. ~1915 m. Nuotrauka paklijuota ant tamsiai rudos spalvos kartono.
Matmenys: nuotraukos – 8.9x13.9 cm.; kartono – 10.7x16.6 cm. Eksponato Nr. GEK17166


Sofija Tiškevičienė (~1839-1919). ~1915 m. Nuotrauka priklijuota ant kartono, kurio aversas tamsios, o reversas - šviesios spalvos. Reverso viršuje pieštuku įrašyta: Kazia.
Matmenys: nuotraukos – 11.9x16.7 cm, kartono – 23.9x27x9 cm. Eksponato Nr.: GEK20106


 

Dešinėje: Kretingos grafo Aleksandro Tiškevičiaus (1864-1945) portretas. Nuotrauka paklijuota ant balto kartono. Fotografijos averse po nuotrauka aukso spalvos įrašas: kairėje – Pauline Mongird; dešinėje – Á Polonga. XX a.pr.
Matmenys: nuotraukos – 9x6.1 cm., kartono – 10.8x6.7 cm. Eksponato Nr. GEK20185-86.

Kairėje: Fotografijos reverse žalios spalvos firminis ženklas: debesų, spindulių ir akanto lapų fone stovinti alegorinė sparnuota moteris, priešais kurią – paletė su teptukais ir fotoaparatas. Žvelgdama į šalia stovintį amūrą, dešine ranka ji paišo ant popieriaus lapo, o kaire ranka prilaiko amūro iškeltą fotografijų albumą. Ties viduriu įrašas: Pauline Mongird; žemiau, po lauro šakele: Á POLONGA Guv. Kurland.


Sofija Tiškevičienė (~1839-1919 m.) su vaikaičiais Palangos rūmuose. Nuotrauka paklijuota ant nelygiai apkarpyto žalios spalvos kartono. 1907 m.
Matmenys: nuotraukos – 16.7x22.7 cm.; kartono – 20x25.9 cm. Eksponato Nr. GEK20106



Fotografijos reverse esantis antspaudas.


Dešinėje: Kunigo Povilo Dogelio portretas. Nuotrauka paklijuota ant balto kartono. Apačioje, stilizuoto ornamento fone kaspinas su užrašu: VISIT PORTRAIT. XIX a. pab. – XX a. pr.
Matmenys: nuotraukos – 8.9x5.9 cm; kartono – 10.7x6.5 cm. Eksponato Nr.: GEK20185-38
Kairėje: Fotografijos reverse pavaizduota debesų fone žengianti alegorinė sparnuota moteris, dešinėje rankoje laikanti teptuką, o kairėje rankoje iškėlusi paletę su teptukais. Žemiau atspaustas kaspino pavidalo kaspinas su įrašu: Wadwicz Mongird / Polangen.


Atvirukas: Turgavietė Kretingo. Torg w Kretyndze. Aikštės rytinės dalies vaizdas iš šiaurės vakarinio kampo. ~ 1910-1915 m.
Matmenys: 9x13.7 cm. Spalvos: balta, juoda. Eksponato Nr.: IF57


Atvirukas. Granica w Kretyndze. Rusijos – Vokietijos sienos perėjimo punktas Kretingos kaime ties Bajorais, prie Kretingos-Klaipėdos kelio. 1910-1915 m.
Matmenys: 8.9x13.8 cm. Spalvos: balta, juoda. Eksponato Nr. IF72
 
Jolantos Klietkutės asmeninio archyvo nuotrauka:

 
Nežinomo jaunuolio portretas. Nuotrauka gauta dovanų iš Kretingos Pranciškonų vienuolyno.  Paklijuota ant balto kartono. Fotografijos averse po nuotrauka aukso spalvos įrašas: kairėje – Pauline Mongird; dešinėje – A Polonga.
Manau, kad ji gali būti XX a. pr., nes paklijuota ant tokio pat firminio ženklo, kaip ir grafo Tiškevičiaus portretas, esantis Kretingos muziejaus archyve.
Matmenys: nuotraukos – 9x6.1 cm., kartono – 10.8x6.7 cm.
Fotografijos reverse yra ranka rašytas tekstas, kurio įskaityti jau nebeįmanoma.

P.S. Šis straipsnis (kiek sutrumpintas) buvo spaudoje:
       Vos ne asmeninė grafų Tiškevičių fotografė. Vyzdys, 2002, Nr. 1, p. 21.

Šaltiniai: Kretingos muziejaus sukaupta medžiaga
             V.Juodakis. Lietuvos fotografijos istorija 1854-1940 m. Vilnius: Austėja, 1996.

Į viršų...

© J.Klietkutė 2015 | all rights reserved I 15polia@gmail.com