![]() |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
![]() |
![]() |
© Anicetas Stonkus Akistata su istorija XVII a. pabaigos, XIX a. ir XX a. pradžios Pakutuvėnų kaimo gyventojai Ieškodamas Lietuvos valstybiniame istorijos archyve Stonkų giminės ištakų, nusprendžiau papildomai patyrinėti dar porą temų:
Istorijos
šaltiniai: Žemaičių vyskupijos, Telšių vyskupijos, Rietavo, Skuodo ir
Alsėdžių dekanatų metrikų knygos. Išrašai
iš metrikų knygų (iš
viso 216 įrašų) 1.
1794.2.4 teologijos daktaras Ego Antonius Rymkevičius Kulių bažnyčioje
sutuokė MYKOLĄ (Nikolem) STROPŲ (Stropovič) gimusį Pakutuvėnų kaime ir
MARIJĄ (Mariannam) SMILINGYTĘ (Smilingovna) kilusią iš Mastaičių. Abu
Kulių parapijos. 118. 1859.09.12 Pakutuvėnuose nuo išdžiūvimo (suchosti) mirė 52 m. VERONIKA KUSAITĖ GEDGAUDIENĖ. Liko našlys JUOZAS GEDGAUDAS. Sūnūs: IGNAS, ANTANAS, PRANCIŠKUS, JONAS, dukros: MARIJANA, PERTONĖLĖ. 119. 1859.06.01 Pakutuvėnuose nuo silpnumo mirė 8 mėn. ANTANO ir ROZALIJOS STONYTĖS STONKŲ duktė MARIJANA. Palaidota 1859.06.03 Kulių kapuose. 120. 1862.06.30 Pakutuvėnų kaime mirė nuo kokliušo ANTANO ir PETRONĖLĖS PUPUSYTĖS BRAZDEIKIŲ 2 metų sūnus LEONAS. 121. 1862.06.19 Pakutuvėnuose nuo kokliušo mirė PRANCIŠKAUS ir MAGDALENOS KUKULSKIŲ 2 metų sūnus ANTANAS ir 1 metų dukrytė BARBORA. Abu palaidoti Pakutuvėnų kapuose. 122. 1865.08. Pakutuvėnuose nuo epilepsijos mirė GEDGAUDAITĖ PETRONĖLĖ JURGIO. 123. 1865.07.19 Pakutuvėnuose DOMINYKO ir MAGDALENOS GRICIŲ šeimoje gimė sūnus pakrikštytas ANTANU. Kūmai Malakauskis ir Marijona Stropienė iš to paties kaimo. 124. 1856.04.28 vakare ANTANO ir PETRONĖLĖS PUPLESYTĖS BRAZDEIKIŲ šeimoje gimė sūnus balandžio 29 d. pakrikštytas VINCENTU. 125. 1871.02.08 Pakutuvėnų kaime mirė nuo šiltinės (goriački) 20 metų PETRONĖLĖ VIKTORINAITĖ. 126. 1872.01.17 Pakutuvėnuose mirė JUOZAPAS STUOPELIS 45 m. nuo plaučių uždegimo. Liko našlė AGOTA REKAŠIŪTĖ STUOPELIENĖ ir duktė ONA. Palaidotas Kuliuose. 127. 1872.04.19 Pakutuvėnuose mirė nuo trydos (panosa) 7 m. PRANCIŠKAUS ir MAGDALENOS KUKULSKIŲ sūnus STANISLOVAS. 128. 1872.06.07 Pakutuvėnuose nuo silnumo mirė 6 mėn. DOMINYKO ir ONOS LIAUDNASKŲ duktė DOMICĖLĖ. Palaidota Pakutuvėnų kapuose. 129. 1872.07.28 Pakutuvėnuose nuo silpnumo mirė pusės metų ANTANO ir PETRONĖLĖS PUPLESYTĖS BRAZDEIKIŲ dukrelė CECILIJA. Palaidota Kulių kapuose. 130. 1873.01.08 Pakutuvėnuose mirė LEONO ir PETRONĖLĖS REKAŠIŪTĖS STROPŲ 15 metų sūnus nuo išdžiūvimo (ot suchosti). Sakrametus suteikė Kulių altaristas Juozef Zanevskis. 131. 1873.04.24 Pakutuvėnuose mirė 25 metų ONA BUMBLYTĖ LIAUDANSKIENĖ. Liko sūnus KONSTANTINAS, duktė ONA. 132.
1873.05.29 Pakutuvėnuose mirė nuo senatvės 80 m. VINCENTAS VENGALIS.
Liko našlė apie 80 m. amžiaus BARBORA, sūnūs ANDRIUS, JUOZAS ir duktė
ELEONORA. 134. 1874.02.20 Pakutuvėnuose nuo raupų (ospa) mitė 3 metų PRANO ir VIKTORIJOS MEŠKAUSKAITĖS GEDGAUDŲ sūnus Juozas. 135. 1874.02.26 Pakutuvėnuose nuo raupų mirė 46 m. ONA NORKUTĖ LIAUDANSKIENĖ. Liko apie 46 m. našlys, sūnūs KAZIMIERAS, JUOZAPAS, STANISLOVAS, JERONIMAS, JONAS ir duktė ROZALIJA. 136. 1874.02.21 Pakutuvėnuose nuo kokliušo mirė 2 m. JUOZO ir KATERINOS MIEKUTĖS LAURINKŲ sūnus Povilas. Palaidotas Mažiavų kaimo kapinėse. 137. 1877.01.23 Pakutuvėnuose nuo senatvės mirė 70 m. MARIJONA STROPIENĖ. Liko našlys BONVENTŪRAS STROPUS, sūnūs PRANAS, STANISLOVAS, SIMONAS, JUOZAS, IGNACIJUS. 138. 1877.12.14 Pakutuvėnuose mirė nuo senatvės 90 m. MARIJONA RUTYTĖ UZNIENĖ. Liko našlys ANTANAS 90 m., duktė MARIJONA. 139. 1877.12.02 Pakutuvėnuose nuo silpnumo mirė PRANCIŠKAUS ir PETRONĖLĖS MICKUTĖS VIKTORINŲ 2 sav. sūnus PRANAS. 140. 1874.05.22 Pakutuvėnuose nuo raupų mirė 1 metų nesantuokinė BARBOROS DENYSAITĖS (DEMIZTAITĖS?) duktė. Palaidota Pakutuvėnų kaimo kapinėse. 141. 1874.06.13 Pakutuvėnuose nuo kokliušo mirė pusės metų PRANO ir MARIJONOS GEDGAUDAITĖS BRAZDEIKIŲ dukra. 142. 1847.06.17 Pakutuvėnuose nuo kokliušo mirė PRANO ir PETRONĖLĖS MICKUTĖS VIKTORINŲ duktė PETRONĖLĖ. 143. 1875.01.04 Pakutuvėnuose nuo kirminų mirė 7 metų PETRO ir BARBOROS BALSYTĖS GRIGALAUSKŲ dukra. 144. 1875.07.13 Pakutuvėnuose nuo senatvės mirė 75 m. PRANCIŠKUS STROPUS. Liko našlė TEODORA REKAŠIŪTĖ STROPIENĖ. Sūnūs JUOZAPAS, ANTANAS, PRANCIŠKUS, dukterys PETRONĖLĖ, MARIJONA. 145. 1881.05.30 Pakutuvėnuose nuo šiltinės mirė 14 m. PRANO ir MARIJONOS GEDGAUDAITĖS BRAZDEIKIŲ sūnus. 146. 1881.05.22 Pakutuvėnuose nuo vėžio mirė 24 m. ONA SALYTĖ (Silenių bendruomenė). 147. 1881.03.05 Pakutuvėnuose nuo silpnumo mirė pusės metų PRANO ir PRANCIŠKOS MALAKAUSKŲ dukrelė PETRONĖLĖ. 148. 1881.02.25 Pakutuvėnų kaime nuo viduriavimo (panos) mirė 35 m. BARBORA GRIGALAUSKIENĖ. Liko našlys PETRAS GRIGALAUSKAS, sūnūs ANTANAS, TADEUŠAS, JONAS, STANISLOVAS, ANDRIUS, dukterys KOTRYNA, KONSTANCIJA. 149. 1881.02.25 Pakutuvėnuose nuo senatvės mirė 80 m. LIUDVIKA LIUTIKAITĖ. 150.
1881.01.05 nuo silpnumo mirė pusės metų VINCO ir ONOS ŽILIŲ sūnus. 152. 1882.01.17 Pakutuvėnuose mirė VIKTORO KUKULSKIO sūnaus PRANO trijų metukų dukrytė. 153. 1882.09.30 Pakutuvėnuose nuo plaučių uždegimo mirė pusantrų metų PRANO ir MARIJOS GEDGAUDAITĖS BRAZDEIKIŲ duktė KRISTINA. 154. 1882.08.13 Pakutuvėnuose nuo kokliušo mirė 2 metukų JUOZO ir ONOS JURKUTĖS STROPŲ dukra JUZEFA. 155. 1882.08.18 Pakutuvėnuose nuo kokliušo mirė 3 m. PETRO ir KOTRYNOS GRIGALAUSKŲ duktė BARBORA. 156.1882.10.11 Pakutuvėnuose mirė BARBORA STROPUTĖ GRIGALAUSKIENĖ 40 m. Liko 44 m. našlys PETRAS ir sūnus PETRAS. 157. 1882.11.18 Pakutuvėnuose nuo silpnumo mirė nesantuokinis BRAZDEIKYTĖS ONOS sūnus STEPONAS. 158. 1883.03.30 Pakutuvėnų kaime Sėlenių bendruomenėje mirė nuo šiltinės (goriački) PRANAS MICKUS 18 m. (nevedęs). 159.1883.04.15 Pakutuvėnų kaime mirė 34 m. JUOZAS MICKUS nuo šiltinės. Nevedęs. 160. 1883.05.03 Pakutuvėnuose nuo senatvės mirė 74 m. LEONAS STROPUS. Liko našlė RIEKAŠIŪTĖ STROPIENĖ 70 m., sūnūs IGNAS, VINCAS, dukterys VERONIKA, MARIJONA. 161. 1884.02.23 Pakutuvėnuose mirė JUOZO ir BARBOROS PAULAUSKAITĖS GUSČIŲ 1 metų sūnus JUOZAS nuo raupų (ospa). 162. 1884.04.05 Pakutuvėnuose nuo raupų (ospa) mirė 21 metų IGNAS ŽILINSKAS. 163. 1886.05.27 Pakutuvėnuose nuo palučių uždegimo mirė ROZALIJA STONYTĖ STONKIENĖ 68 m. amžiaus. Liko našlys Plungės valsčiaus, Sėlenių bendruomenės, Pakutuvėnų kaimo gyventojas ANTANAS STONKUS. 164. 1886.06.24 Kartenos parapijos vikaras sutuokė našlį 56 m. STONKŲ ANTANĄ JONO iš Plungės valsčiaus Sėlenių bendruomenės Kulių parapijos Pakutuvėnų kaimo su 22 metų EMILIJA MALIAUSKAITE iš Pakutuvėnų kaimo Kartenos parapijos. Liudininkai Juozas Maliavskis, Petras Mickus ir Jonas Petrauskas. 165. 1887.09.22 Pakutuvėnų kaime Sėlenių bendruomenėje gimė ANTANO IR EMILIJOS MALIAUSKAITĖS STONKŲ sūnus. Kulių parapijos valdytojas Platonas Rimkevičius rugsėjo 23 d. pakrikštijo ANTANU. Kūmai Motiejus Rupeika ir Maliauskaitė. 166.1887.10.01
Kulių parapijos vikaras Juozifas Vinckus CELESTINU pakrikštijo JUOZO ir
ONOS JURKUTĖS STROPŲ sūnų. Kūmai Jonas Rūtė ir Petronėlė Vaitkutė iš
Pakutuvėnų. 168. 1891.02.05 Pakutuvėnuose nuo šiltinės (ot goriački) mirė pusės metų ANTANO ir EMILIJOS MALIAUSKAITĖS STONKŲ sūnus JONAS. Dalyvaujant kunigui Justinui Simanavičiui palaidotas Kulių kapinėse 1891.02.10 169. 1894.10.06 Pakutuvėnuose nuo silpnumo (ot slabosti) mirė 10 savaičių ANTANO ir EMILIJOS MALIAUSKAITĖS STONKŲ duktė Marcelė. Palaidota Kulių kapinėse. 170. 1891.08.29 Pakutuvėnuose nuo sužeidimo mirė 70 m. MAGDALENA JUOZO KUKULSKIO žmona. Paliko nesantuokinius sūnus PRANĄ, ANTANĄ, santuokinius JUOZĄ, PRANĄ. 171. 1892.01.02 Pakutuvėnuose mirė nuo silpnumo 2 savaičių PETRO ir ALBINOS JUŠKAITĖS GRIGALAUSKŲ sūnus KONSTANTINAS. Palaidotas Kuliuose. 172. 1892.01.29 Pakutuvėnų kaime nuo pūlinio (ot opucholi) mirė 6 metų JUOZO ir EZBIETOS SIMUČIŲ sūnus ANTANAS. Palaidotas Kulių kapuose. 173. 1892.05.09 Pakutuvėnų kaime mirė nuo senatvės 68 m. PETRONĖLĖ REKAŠIŪTĖ STROPIENĖ, duktė KAZIMIERO. Liko sūnūs INGNAS, VINCAS, VERONIKA, MARIJA, KONSTANCIJA. Palaidojo kun. Justinas Simanaitis Kulių kapuose. 174. 1891.09.28-29-30 d. Vieštovėnų kaime mirė 2 m. STANISLOVAS, 4 m. MARIANA, 6 m. KAZIMIERAS, 8 m. STANISLAVA nuo skarlatinos. Tėvai dvarininkai (dvoriane) FELIKSAS ir EMILIJA SAVICKAITĖ BARTUŠEVIČIAI. Mirusių kūnai palaidoti 1891.10.10 Kulių kapuose. 175. 1890.01.02 Pakrikštytas PETRO ir ONOS STROPUTĖS ŽILINSKŲ sūnus JONAS. Kūmai Motiejus Metrikis ir našlė Petronėlė Brazdeikienė iš Pakutuvėnų. 176. 1890.02.16 Pakrikštytas IGNO ir PRIŠMANTAITĖS STROPŲ sūnus KAZIMIERAS. Kūmai Jurgis Apolskis ir Petronėlė Valatkaitė. 177. 1893.07.24 Pakutuvėnuose nuo vidurių ligos mirė 2 m. vaikas IGNACIJAUS ir IGNACINTOS PRIŠMONTAITĖS STROPŲ sūnus JUOZAS. 178. 1893.07.31 Pakutuvėnuose (nuo kirmėlių) mirė 5 m. berniukas STANISLOVO ir BARBOROS MILAŠIŪTĖS STROPŲ sūnus STANISLOVAS. 179. 1895.04.04 Pakutuvėnuose nuo difterito mirė 13 m. IGNACO ir IGNACINTOS PRIŠMANTAITĖS STROPŲ sūnus ANTANAS. 180. 1902.03.25 Pakutuvėnuose nuo senatvės mirė 80 m. MYKOLAS DOBILAS sūnus JONO. Liko našlė PETRONĖLĖ DOBILIENĖ, sūnūs JUOZAS, ANTANAS, duktė ONA. 181.1902.04.24 Pakutuvėnuose mirė nuo silpnumo LIUDVIKO ir ONOS SIMUTYTĖS JUNDULŲ sūnus EDVARDAS. 182. 1902.06.16 Pakutuvėnuose nuo vandenės (vodianki) mirė 70 m. LEONAS ŽYGUS, sūnus MOTIEJAUS. 183. 1902.10.05 Pakutuvėnuose gimdydama mirė BARBORA PAKSAITĖ ŽILINSKIENĖ. Liko našlys JUOZAS ŽILINSKAS. Sūnus ANTANAS, dukterys ZUZANA, KAZIMIERA. 184. 1902.11.30 Pakutuvėnuose nuo silpnumo mirė 4 savaičių IGNO ir PETRONĖLĖS KRIUŠINSKAITĖS ŠLEINIŲ duktė. 185. 1903.03.09 Pakutuvėnuose nuo tymų (kori) mirė 1 metų JULIJONO ir ZUZANOS VIKTORINAITĖS GUSČIŲ sūnus VLADISLOVAS. 186.1903.03.15 Pakutuvėnuose nuo silpnumo mirė 2 mėn. STANISLOVO ir PRANCIŠKOS LELIUGAITĖS STROPŲ sūnus JONAS. 187. 1903.06.15 Pakutuvėnuose nuo difterito mirė 5 m. ANTANO ir PETRONĖLĖS LŪŽAITĖS BRAZDEIKIŲ sūnus. 188. 1903.07.23 Pakutuvėnuose nuo tymų (kori) mirė PETRO ir ALBINOS JUŠKAITĖS GRIGALAUSKŲ pusės metų dukra. 189. 1903.08.08 Pakutuvėnuose nuo tymų mirė JURGIO ir DOMICĖLĖS MALAKAUSKAITĖS KNIETŲ 2 metų sūnus LEONAS. 190. 1903.08.03 Pakutuvėnuose mirė nuo silpnumo LIUDVIKO ir ONOS STUOPELYTĖS JUNDULŲ 2 savaičių sūnus ANDRIEJUS. 191. 1903.09.29 Pakutuvėnuose nuo tymų mirė PETRO ir ANICETOS STROPUTĖS ŽILINSKŲ 6 mėn. dukra ONA. 192. 1903.11.04 Pakutuvėnuose nuo silpnumo mirė JONO ir KONSTANCIJOS ŽYGAITĖS BRAZDEIKIŲ 2 mėn. duktė DOMICĖLĖ. 193. 1903.12.13 Pakutuvėnuose nuo kokliušo mirė JONO ir MARIJONOS STUOPELYTĖS GAUDUČIŲ 1,5 metų duktė MARIJONA. 194. 1903.12.26 Pakutuvėnuose nuo plaučių uždegimo mirė 34 m. ONA STUOPELYTĖ JUOZO. 195. 1904.02.25 Pakutuvėnuose nuo tymų mirė 1 mėn. VINCO ir LIUDVIKOS GUDAITĖS BRAZDEIKIŲ duktė PETRONĖLĖ. 196. 1904.10.26 Pakutuvėnuose nuo vandenės mirė 50 m. ONA VENCKUTĖ SALIENĖ. Liko našlys KAZIMIERAS, sūnūs KAZIMIERAS, STEPONAS, KONSTANTINAS, PRANCIŠKUS, ADOMAS, ALBINAS, dukra ONA. 197. 1905.01.10 Pakutuvėnuose nuo kokliušo mirė 2 m. BONIFACO ir KONSTANCIJOS ŠLYMAITĖS ANUŽIŲ sūnus KONSTANTINAS. 198.1905.07.07
Pakutuvėnuose mirė nuo kokliušo 1 m. STANISLOVAS. Tėvai AUGUSTINAS ir
EMILIJA MALIAUSKAITĖ NORKAI. (Emilija Maliauskaitė ANTANO STONKAUS
našlė). 200. 1905.05.23 Pakutuvėnuose nuo raupų (ospa) mirė KAZIMIERO ir MAGDALENOS RAUDYTĖS GRIGALAUSKŲ 3 m. sūnus VLADISLOVAS. 201. 1914.01.06 gimė, 01.19 krikštytas ANTANU ANTANO ir MARIJONOS BRAŽINSKAITĖS STONKŲ sūnus iš Pakutuvėnų. Kūmai Juozas Ivinskis ir Kazimiera Stonkutė (Antanas Stonkus buvo baigęs Aleksandravo pr. mokyklą, Kretingos žemės ūkio mokyklą, tarnavo savanoriu Lietuvos kariuomenėje, sovietų okupacijos metais už partizanų rėmimą kalintas Sibire, grįžęs gyveno Klaipėdoje, 1991.10.10 mirė. Palaidotas Vilniuje, Karveliškių kapinėse). 202. 1915.01.15 Pakutuvėnuose mirė nuo senatvės IGNAS SIMUTIS, sūnus IGNO. Liko našlė ONA, sūnūs IGNAS, JUOZAPAS, LEONAS, PRANCIŠKUS, ANTANAS, dukros ONA, MARIJONA. 203. 1915.07.26 Pakutuvėnuose nuo vėžio mirė 75 m. PRANAS GEDGAUDAS, sūnus JUOZO. Liko našlė VIKTORIJA MEŠKAUSKAITĖ GEDGAUDIENĖ, sūnūs JONAS, LEONAS, dukterys ONA, MARIJONA, MARCĖ. 204. 1915.07.03 Pakutuvėnuose nuo senatvės mirė 70 m. IGNAS MOTUZAS, sūnus KAZIMIERO. Liko našlė PETRONĖLĖ BALSYTĖ MOTUZIENĖ. Sūnus IGNAS, dukterys DOMICĖLĖ, KAROLINA. 205. 1915.11.11 Pakutuvėnuose nuo senatvės mirė 60m. JUOZAS DOBILAS, sūnus MYKOLO. Liko našlėLIUDVIKA ŽYGAITĖ DOBILIENĖ. Sūnus JUOZAS, dukterys LIUDVIKA, MARCIJONA, ZUZANA. 206. 1915.12.13 Pakutuvėnuose mirė nuo senatvės 80 m. JUOZAS GRIGALAUSKIS. Liko našlė MARIJONA STROPUTĖ GRIGALAUSKIENĖ, sūnūs JUOZAPAS, BENEDIKTAS, duktė ANASTASIA. Metrikų knygose rasti ALEKSANDRAVO palivarko gyventojai: 207. 1865.01.27 Kulių parapijos Kartenos valsčiaus Aleksnadravo palivarko valstiečiai JUOZAPAS ir MARIJANAS TUOPELYTĖ PRYŠMANTAI pakrikštijo MARCELE-AGNIEŠKA dukterį. Kūmai Domicėlė Pryšmanataitė ir atsargos kareivis (unter-oficier) Ignacas Donauskis. 208. 1865.10.01. pakrikštytas tą rytą gimęs valstiečių IGNACO ir URŠULĖS KNYSTAUTAITĖS GEČŲ sūnus STANISLOVAS iš Kulių parapijos, Kartenos valsčiaus, Aleksandravo palivarko. Kūmai atsargos kareivis Ign.Doonauskisir Liudvika Petkienė. 209. 1865.04.05 pakrikštytas tą rytą gimęs JONO ir BARBOROS PETRUSYTĖS TELŠINSKŲ sūnus VINCENTAS iš Kulių parapijos, Kartenos valsčiaus, Aleksandravo palivarko. 210. 1871.01.01 Aleksandravo palivarke nuo silpnumo mirė PETRO ir ANTANAVIČIŪTĖS ALIŠAUSKŲ 1 mėn. dukra. 211. 1871.02.08 Aleksandravo palivarke nuo silpnumo mirė ANTANO ir PETRONĖLĖS STONKUTĖS ŽVIRSODŽIŲ sūnus JONAS. 212. 1873.12.02. Aleksandravo palivarke nuo kokliušo mirė 2,5 mėn. PRANCIŠKAUS ir JULIJOS LIUTKUTĖS ANUŽIŲ sūnus ANTANAS. 213. 1889.06.09 Aleksandravo palivarko valstiečiai KAZIMIERAS ir PETRONĖLĖ ŽILIŪTĖ VYŠNIAUSKAI pakrikštijo dukrą. Kūmai Adomas Valius ir Petronėlė Lukauskaitė. 214. 1889.06.20 Aleksandravo palivarko gyventojai ADOMAS ir PETRONĖLĖ MINEIKYTĖ VALIAI pakrikštijo sūnų DOMINYKĄ. Kūmai Pranas Vasiliauskas ir Ona Kijauskienė. 215. 1903.02.17 Aleksandravo palivarke nuo tymų (kori) mirė JUOZO ir ONOS STONKUTĖS STUOPELIŲ 6 mėn. sūnus IGNACAS. 216. 1915.05.06. Kartenos valsčiaus Aleksandravo palivarke nuo senatvės mirė 80 m. URŠULĖ ŠAKINIENĖ. Štai ir visas mano laimikis sugaudytas istorijos vandenyne iš 1794-1915 metų atkarpos. Ištyrinėtos 58 metų įvairios metrikų knygos. Padaryta 216 išrašų. Išaiškinta 89 pavardės tuo laikotarpiu gyvenusių Pakutuvėnų kaime bei Aleksandravo palivarke. Paaiškinimas.
Pavardės surašytos pradedant 1794-aisiais pagal metų seką istorijos
eigoje. Pavardė sąrašuose įrašyta tik vieną kartą, kai pirmą kartą
pasirodė išraše. Pav. Mykolas Stuopelis išrašas Nr.1. Šikinis
(U.Šakinienė) išrašas Nr.216. Pavardės rašomos vyriška gimine. Pakutuvėnų kaimo ir Aleksandravo palivarko
Amžiū bėgyje pavardės keitėsi. Buvo lenkinamos, rusinamos, raštininkų iškraipomos. Mano proprosenelis 1800 rugpjūčio 23 d. mirė būdamas Motiejum Stonkum (lot. Mathias Stonkus, faksimilę žiūr. aukščiau) . Jo sūnaus Jono ir Barboros Dirginčiūtės santuokos įrašas Kulių parapijos Metrikų knygoje yra toks: Anno Domine 1804 Mensis Februaris Die Ego Mathias Jacevise Vicarius Kulensis Joanem Stonkievise juvenum et Barbora Dirginovna virgina trumpi de villa Vistoviany Porochia Kulensis. Taip prasčioko Motiejaus Stonkaus sūnus Jonas po 4 metų bažnyčios Visorių dėka tapo bajoru Stonkevičiumi. Šitaip buvo padaryti Norkevičiai, Milaševičiai, Meškovskiai, Strousovos, Dirgintovnos ir panašiai. Bet ne visiems poniškos pavardės prigydavo. Dauguma atsikratydavo tos uodegos evičius ir vėl likdavo dorais prasčiokais Žemaičių Lietuvos. Metrikų knygos įrašai tai ne vien nuogi faktai: gimė, krikštytas, susituokė, numirė. Tai ištisų kartų, šeimų gyvenimas, džiaugsmas, ašaros, neviltis, tragedijos, ligos, epidemijos. Jie atspindi kaimynų bendravimą, tarpusavio ryšius krikštijant naujagimius, kuriant naujas šeimas. Pav.: Pranas Narkus vedė Magdaleną Strouputę (34). Krikštijant dukrą kūmavo kaimynas L.Skulskis ir Magdalena Stropienė (62). Jonas Stropus vedė Antaniną Narkutę (113). Ar toli nueisi paieškoti nuotakos po darbų pavargusiomis kojomis? Nuvažiuosi iš arklo iškinkytu bėriu? Dar nebuvo nė dviračio, nė kitų priemonių. Tai tuokdavosi po paties kaimo jaunimas, ar kur į gretimą kaimą nuklysdavo. Iš toliau dar piršliai ar giminės priklysdavo. Pavardė pasislinkdavo per kelias mylias nuo bendro kamieno. Mano senelis Antanas gimė 1830.01.12, tą pačią dieną pakrikštytas Kulių bažnyčioje. Į Pakutuvėnus atsikėlė gyventi apie 1857 metus, vedęs 12 metų vyresnę Rozaliją Stonytę. Kaip sakoma, atėjo į užkurius arba žentu. Didelė nelaimė ištiko jų šeimą, kai 1859.06.01 mirė jų vienintelė duktė Marytė (Marijona) (119). Kas gali suprasti 41 metų Rozalijos sielvartą. Tikėjosi dar iš Dievo stebuklo, meldėsi, deja... Ir visas jos skausmas liko įaustas į drobių rietimus, kuriuos jai mirus 1886.05.27 (163), nepraėjus nė mėnesiu, 56 metų našlys Stonkus Antanas nuveš pasogai jaunai 22 metų kaimynei Emilijai. O ką daryti senstančiam Našiui? Namuose reikia jaunų, darbščių rankų, lovoje jauno kūno. Metai lekia, o įpėdinių nėra. 1886.06.24 Kartenos bažnyčioje įregistruota santuoka (164). Ar mylėjo jauna Emilija, vos ne į senelius tinkantį vyrą? Kas dėjosi jos širdyje? Bet ką galėjo padaryti? Tokia tėvų, o gal ir Dievo valia... Iš pradžių ji negalėjo širdies užlaužti ant seno vyro, ir tik po 15 mėnesių (kas nebūdinga tais laikais) gandras atnešė giminės pratęsėją Ontelę (165). Didžiulis džiaugsmas gimdytojams, bet kaip apsaugoti nuo ligų, kitų pavojų. Ačiū, bočiams, išsaugojo... Didžiosios nelaimės Kūdikio atėjimo į šį pasaulį džiaugsmą, dažnai greitai užtemdydavo skausmo ir netekties ašaros. Kiek pavojų laukdavo palikusį motinos įsčias mažąjį žmogutį. Šiurpina jau vien primityvios diagnozės ir ligų pavadinimai mirusiųjų registravimo knygose. Štai jos, nusinešusios tūkstančius gyvybių... Kūdikiai
mirdavo nuo silpnumo (rus. ot slabosti) daugiausia iki vienerių metų. Ypatingą pagarbą ir užuojautą jaučiu to meto moterims-motinoms. Jos visos buvo didvyrės. Gimdydavo kiek Dievas duodavo, ar vyras pristorodavo. Kūdikis ateidavo į šį pasaulį kur siautė ligos... priimdavo labiau patyrusi moteris. Silpnas buvo higienos supratimas, silpna ir medicina. Ką galėjo galvoti motina, stovėdama prie kūdikio karstelio, kai jos įsčiose po širdimi jau krutėjo nauja gyvybė... Ar ir jam ištiks toks pat likimas? O, ir jai pačiai ar teks ant rankų nešioti ir prie krūtinės glausti tą, kuris dabar taip nekantriai beldžiasi į gyvenimą? 1904 m. Kulių parapijos mirimo knygose įrašyta: gimdydama mirė 31 metų Riaukienė, 28 m. Šypalienė. Viso mirė trys moterys. Negaliu teigti, kad tada kaimas buvo tamsus. Jis buvo toks, kiek šviesos gaudavo iš ją nešančių šaltinių: vargo mokyklos daraktorių, knygnešių, negausios inteligentijos ir bažnyčios. O bažnyčia apie vaikų priežiūrą, auginimą turėjo labai jau miglotą supratimą. Nežinau, ar kitose ar tik Kulių parapijoje buvo toks prisakymas gimė kūdikis ir tuoj dar neapdžiūvusį, susuk į patalus (vystyklus) ir kuo greičiau į bažnyčią krikštyti (2, 3, 208, 209). Jeigu nespėjai tą dieną, gimė vakare ar naktį , vežk į bažnyčią ant rytojaus, nesvarbu ar šalčiai, ar dargana, kad tik pagoniuku nemirtų (nes žemaičiai ir taip ilgiau už kitus pagonimis buvo). Po šitokio naujagimio pavėžinimo po kelių dienų, savaičių ar mėnesių kitoje parapijos knygoje dažnai atsirasdavo kitas įrašas. Mirė... kūdikis, pakrikštytas vardu... tiek ir tiek savaičių, mėnesių, nuo silpnumo, miego baimės (sonabojazni) ar kitos... iš teisėtos santuokos. Taigi, ar šiandien mes turime teisę svarstyti, kad kaimas buvo tamsus, juodas, jeigu bažnyčia ar jos klerkai leido tokius prisakymus. Juk tik vienetai buvo tokia kaip Jurgis Ambraziejus Pabrėža 1804 m. vikaravęs Plungėje (59) ir nešęs šviesą Žemaitijos liaudžiai.
Aiškumo
dėlei nutariau paanalizuoti mirtingumą Kulių parapijoje įvairiais
metais: 1871
m. mirė 119 asmenų.
1904
m. metais mirė 217 asmenų: Per šituos 1862, 1871, 1899, 1904 mano tyrinėtus metus mirė 459, arba 66,6% vaikų išgyvenusių daugiau 10 metų. Tai šiurpi mirties statistika Kulių parapijoje. O kas gero Pakutuvėnuose? Deja, 1794 metų vasarį mirė 6 metų Jonas ir 1 metų Ievutė Jono Rūtės vaikai. Mirties priežastys dar buvo nerašomos (2, 3). Pakutuvėnų kapinėse 1820.08.04 palaidota Petro Laurecko dukra (111). 1862.06.09 Kukulskių šeimos nelaimė, nuo kokliušo mirė 2 metų Antanukas ir 1 metukų Barbutė. Palaidoti Pakutuvėnų kapinėse (121). 1883 m. kovo-balandžio mėn. nuo šiltinės mirė du suaugę Mickų vyrai (158, 159). Pakutuvėnuose gimdydama mirė Barbora Paksaitė-Žilinskienė (183). Nuostolių turėjo ir mano bočiai: 1891.02.05 nuo šiltinės mirė pusės metų sūnus Jonukas (168). 1894.10.06 nuo silpnumo mirė 10 savaičių dukrelė Marcelė (169). Bet, ačiū Dievui, pavojų išvengė vyriausiasis sūnus Antanas ir trys dukros. Šitos šakos Stonkai išliko iki šių dienų. Mirus mano seneliui Antanui, močiutė ištekėjo už jauno kaimyno Augustino Norkaus, tačiau pirmas naujos šeimos palikuonis Stanislovas mirė nuo kokliušo vienerių metų 1905.07.07 (198). Tačiau didžiausią tragediją aprašiau (174) išraše, kai per tris dienas Vieštovėnų kaimo dvarininkai nuo skarlatinos neteko keturių vaikų. Iš mano padarytų 216 išrašų 130 pažymėti gedulo ženklu. Mirusiuosius laidodavo daugumoje Kulių parapijos kapuose, tačiau 8 įrašai rodo, kad kartais buvo palaidojama ir Pakutuvėnuose. Pirmas įrašas 1798.04.13, palaidotas 1 metų Juozas Milašius (42). Be šventų sakramentų mirė 54 m. Jurgis Zūbė, palaidotas kaimo kapinėse (74). Šis įrašas sukelia prieštaringų minčių, nes tai vienintelis suaugęs palaidotas Pakutuvėnuose. O gal, kad staiga mirė nepateptas, be sakramentų, tai parapijos kapinės nepriėmė. Pasitaikydavo, kad ir tada talkoje, vakaruškose, ar kitur mergaitės prisibaikaudavo. Tokie kūdikiai būdavo užrašomi kaip nesantuokiniai. Bet mirdavo nuo tų pačių ligų kaip ir iš teisėtos santuokos gimę. 1873.10.01 nuo silpnumo mirė 3 savaičių Barboros Stroputės sūnus (133). Nuo raupų mirė 1874.05.22 nesantuokinė 1 metukų Barboros Dzemistaitės duktė (140). Abu palaidoti Pakutuvėnų kapinėse. Kodėl ne Kuliuose? Gal, kad nesantuokiniai? Kūdikius krikštyti skubėdavo, o laidodavo kada galėdavo. Vieštovėnų dvarininkų Bartusevičių 4 vaikai nuo skarlatinos mirė 1891 m. rugsėjo 28-30 dienomis. Palaidoti Kulių kapuose spalio 10 d. (174). Antano ir Emilijos Stonkų 1,5 metų sūnus nuo šiltinės mirė 1891.02.05. Palaidotas Kulių kapinėse 1891.02.10 d. (168). Daug mirdavo, gimdavo... 1889 m. Kulių parapijos knygose įrašyta 176 krikšto atvejai. Deja, nė vieno iš Pakutuvėnų... Nežiūrint įvairių ligų, epidemijų ir nelaimių dėl didelio gimstamumo kaimuose, miesteliuose ir kaimuose gyventojų daugėjo. Pavyzdžiui mano močiutė Emilija, su bočium Antanu Stonkum turėjo 6 kūdikius, 3 mirė maži, 4 užaugę. Su antru vyru A.Norkumi irgi 6. Penki užaugo. Mano mama nuo 1914 iki 1933 m. gimdė 12 kartų. Septyni likome gyvi, bet ir jų užteko, kad per karus ir po jų atsidurtų Australijoje, Amerikoje, Kanadoje, tolimuosiuose rytuose Magadane, Sibire Bodaibe prie Lenos ir... Suvalkijoje. Nepasisekė archyvuose rasti kokių dokumentų, liudijančių Pakutuvėnų pavadinimo kilmę. Parašysiu mano velionio brolio (201) Antano kažkada seniai papasakotą versiją. Atseit Pakutuvėnuose einant žemyn nuo kapų yra Minijos vingis (vadinama Grigalausko lanka), kur po pamaldų sekmadieniais vykdavo jaunimo gegužinės. Senais laikais ten ponai buvo įrengę pastatą, kur plakdavo prasižengusius pavaldinius. Pavadinimas kilo iš žodžių: pakūta ir kutavoti plakti, senosiose maldaknygėse ir Kristus buvo kutavojamas plakamas). Savo laikais esu girdėjęs Pakutuvėnų sinonimą Pakutninkai. Tokia versija. O kaip yra iš tikrųjų? Gana įdomus kaimų priklausymas bendruomenėms, parapijoms. Pavyzdžiui Pakutuvėnų dalis, priklausiusi Kulių, o kita dalis Kartenos parapijoms, bei įraše (158) minimai Sėlenių bendruomenei už Minijos upės. Dalis Šimulių kaimo priklausė Kartenos valsčiaus, Kulių parapijos Aleksandravo bendruomenei, kita Plungės valsčiaus, Kulių parapijos, Užkulių bendruomenei. O kokiais laikais gyveno mano išvardyti Pakutuvėniškiai? Truputis istorijos: amžių būvyje žemaičiai daug kentėjo nuo bado, karų ir maro. Paskutinieji žiauriausi buvo 1708-1711 m. maras, kai Žemaitijoje beliko tik trečdalis gyventojų. Maras dar siautė 1741-1742, bei 1808-1842 metais. 1794 m. sukilime žemaičiai buvo išviję rusus iš savo žemės. 1812.06.14 Napoleono armija prie Jurbarko persikėlė per Nemuną ir užėmė Žemaitiją. 1831 m. sukilimas buvo išplitęs visuose žemaičiuose, visose apskrityse buvo sudaryti sukilimo komitetai. Aktyviai veikė žemaičiai ir 1863 m. sukilime. Pasižymėjo sukilimo vadai A.Mackevičius, Adomas Bitė ir kt. Rekrūtų į caro armiją ėmimas, spaudos draudimas, tautinio atgimimo reiškiniai, tai istorinis tonas, kai gyveno, dirbo, gimdė vaikus , mylėjosi ir mirė mano žemaičiai Pakutuvėniškiai. Skaudžiausias žaizdas kaimui darydavo kariniai veiksmai, nes kur kareiviai, ten smurtas, prievartavimas, plėšimas, teroras... Buvo pergalių ir prieš carinę priespaudą. 1904 m. gegužės mėn. savo dekretu caras panaikino lietuviškos spaudos draudimą, tačiau dar 1914-1915 m. Kulių bažnytinės knygos buvo rašomos rusų kalba. Kodėl? Buvo daug ir šviesos spindulėlių tamsos karalystėje. Tada pasireiškė tokie kultūros dvarininkai, kaip grafas Jurgis Pliateris, Laurynas Ivinskis, Jurgis Ambraziejus Pabrėža, vysk. Motiejus Valančius, Simonas Tadas Stanevičius, Simonas Daukantas, Dionizas Poška, broliai Biržiškos ir kiti. Užverčiu paskutinį lapą. Atleiskite, brangūs senoliai, proseneliai, giminaičiai ir kaimynai, kad išdrįsau sudrumsti Jūsų Anapilio būties rimtį. Laikini mes šios žemės gyventojai. Visi susitiksime Paskutinę Teismo Dieną. Jeigu ką negerai pasakiau, galėsite apvaksyti ar ausį užsukti. Priimsiu man paskirtą pakūtą, nes aš juk, iš Pakutuvėnų. 1999 m. vasaris-kovas, Marijampolė
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
![]() |
![]() |
![]() |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
© 2008-11-14, Jolanta Klietkutė | 15polia@gmail.com | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||