![]() |
|||||||||||
![]() |
![]() |
© SUVALKIETIS,
Nr. 143 (8922) straipsnio
autorė Nijolė
TREINYTĖ Po kūrybos dešimtmečių
Parodos
atidarymas buvo nuotaikingas: šmaikščių žodžių nepristigo nei ponios
Mildos vyras (kairėje), nei ekspoziciją apžvelgęs Juozas Tumas Būtent
šis faktas gausiai į atidarymą susirinkusius marijampoliečius bene
labiausiai nustebino - bent jau daugumą, tuos, kurie Mildą Stonkuvienę
ne vienerius metus pažįsta. Nes ne vienas jos paveikslais savo
namus
yra papuošęs, giminei ar bičiuliui dovanojęs... Šio fakto sakė nenorįs
pripažinti ir dailininkas Juozas Tumas - autorės bendramokslis, dar
praėjusio amžiaus viduryje tuo pačiu meniniu virusu užsikrėtęs. Tai,
pasak jo, buvo sunkūs materialiai, bet labai laimingi metai, kai Kauno
Stepo Žuko dailės technikume jie gerte gėrė iš žinių šulinio, o
perteikė jiems tas žinias žymiausi to meto Lietuvos dailininkai. Iš
čia, iš to laiko ir mūsų mokykla - realistinė, akademinė. Mildos
paveikslus irgi tektų priskirti šiai krypčiai, ir, kas ką besakytų, jie
visada jaudina. Šiandienos menas ryškus, gražus, neretai labai
efektingas, bet jam reikia didelių erdvių, plokštumų. Žmogus, iš ten
išėjęs, ieško ramybės, jos pasiilgsta. O ramybė - gamtoje, įjos vaizdus
nenusibosta žiūrėti, o be to, daugybės tų vaizdų realiai jau ir
negalime išvysti: kad ir tame paveiksle nupieštų gubų. Taigi ji savo
peizažuose saugo gamtos, kaimo atmintį, ir ne viena didelė paroda
susidarytų iš to, ką yra nupiešusi... Todėl ir sakau, kad tik
oficialiai čia pirmoji paroda. Bendramokslių keliai pakrypo į skirtingas puses: J.Tumas tęsė dailės srityje tai, kas pradėta, o Milda Stonkuvienė daugybę metų dirbo inžiniere-konstruktore - konstravo visokiausias mašinas maisto pramonei. Ir tiksliuosius mokslus baigė, ir gabi buvo, ir darbas sekėsi. Bet visą laiką - nerimas. Nes vaikystės, jaunystės svajonės su metais nenubluko, o gal net ir atvirkščiai. Taip, laikui bėgant, visa, kas darė įspūdį, kas jaudino keliaujant ar prisimenant vaikystę, ėmė virsti paveikslais. Žmonės gėrėjosi, gyrė ir... išprašydavo. Iškeliavo tie lietuviški peizažai ir į tolimus kraštus, ir po Lietuvą pasklido. Ponios Mildos vyras, smagiai pabandęs apibūdinti gyvenimo su meniškos sielos moterimi ypatumus, apgailestavo, kad pačių gražiausių darbų parodoje nėra... Tačiau šioje ekspozicijoje, be peizažų, lankytojai išvydo margaspalvį įvairiausių gėlių grožį - gėles autorė sakė daugiau tapanti pastaruoju metu. o ateityje svajojanti apie visai kitokias temas atskleidžiančius paveikslus... Esu laiminga - į šiuos žodžius autorė sutalpino padėką visam gausiam savo gerbėjų ir draugų būriui. Daug gerų žodžių nuskambėjo garsiai, daug jų buvo pasakyta ir žvelgiant į konkrečius darbus, prisimenant anksčiau matytus, stebintis ir džiaugiantis... Paroda Marijampolės kultūros centro antrame aukšte veiks iki sausio 3 dienos.
Iš dailininkės Mildos Stonkuvienės tapybos darbų kolekcijos (aliejus)
Takelis per kopas,
70x45 cm., 1997m.
Audringa
Juodoji jūra, 70x45 cm., 2006m.
|
|||||||||
![]() |
![]() |
![]() |
|||||||||
©
2009-01-17, Jolanta Klietkutė | 15polia@gmail.com |
|||||||||||