© Anicetas Stonkus
D
O G
Ī V E
N Ė M Ā
Balādė
I.
PASAKUO JUONIS
Gėmiau aš Sėbėra
taiguo pri ežera Baikāla.
Tėn mona tievā -
liaudės priešā badāva, skōrda, šāla.
Bet atsėlaikė -
nanugāiša ont zlāstės bolševīku.
Po mētu dešimtėjs apėntās ī sāva krāšta grīža
Suodības pāmatus
barāda, vo kėtkas
išdraskīta.
Nabova daugiau
kon darytė, tad į
kolkuoza stuojė
Parsivežė ė moni
maža vatėniūs
pabaluotūs.
Na kažėn kāp
atruodiau - bovau nuognā
išsekės:
Pamielėnavės ė
pratrīdės, dar otėmis aptēkės.
Par baisi varga
mamūnēlės naatgoliau į grāba.
Žuoleliems gīdė,
Dėjva meldė, ė žuodī sava davė:
- Į muokslus
lēsu, konigeliu, je būs Maluonė Tava.
Steboklus, vot,
išsėkapstiau - iemiau i
vėršu stėiptėis.
Vo, meta liekė kāp patrāke, nieks
nastuoviejė vėituo.
Iš vāka -
posvaikis, jau vaikis, barzda
pradiejė līstė...
Jaunīstės dėjnas
atšouliava - palaiduojė
vaikīstė.
Kuoks velns i
kramė īsisoka, ošknėsa dūšė mona,
Ka nabgaliejau
atsėspėrtė priš muotrėška sėjuona.
Vo bova tep, kon
bamalousi - sakau teisybė vėsa -
Aš isėspėtrėjau
i Vuonė iš kaima gāla kėta.
Anuos tievālis
meistrus bova, auksānagiu
vadėna.
Ons dėrba
krīžius, klumpius
druožė, varīdava rogėnė.
Tik namuokiejė,
nabagielis,sūnaus nusilėpdītė.
Ožtat mergātiu
vėsa kāpa galiejē pamatītė.
Pati vīriausė
Vuonė bova; dar Vuonošė vadėna;
Ka pamatiau, -
šėrdės pasiota daužītėjs po krūtėnė.
Ė, vėjns kėtam
patėkuom baise; gerā ė ruoda krėta.
Rekiejė
slieptėjs nu žiuopliūm, kad
anėj namatītu.
Pavasari
išspruoga medē, vo bezde sožīdiejė,
Mūsa
suodybvėjtie po anās čīstatā nusėdiejuom...
- Vo, Jezau,kon
aš padariau, mamūne kon
sakysu?!
- Kad nabibūso
konėgelio, - geriau jau
mėrt ont krīžiaus.
Ramėn Vuonošė
moni švelne, ronkelė galva gluosta:
- Būk vetrėnaru
daktareliu, - ė pakštelie i skrousta.
- Narēks tau
juokiuos gaspadėnės, aš būso daktarienė!
Prisėstuoruosem
vakum daug, - keliom eiliem pri sėjnu..
Bet tep nabova...
Ož ton grieką
Dėjvalis pakaruojė:
Ont kažkuo
laidariē paslīdau, ė nusėlaužiau kuojė.
Ėlgā ožtroka,
kol
sogėjė, - nutrūka muokslā mona.
Vo galum galė i
rekrūtus mon atnešė šaukėma.
Ė kriuokė graude
Vuonošelė, kap
atsiskėrt rekiejė;
A, kas žėnuojė
kor nupūs moni lėkėma
viejē.
Tėj viejē nunešė
moni i rītus nu Urala.
Prisėkėntiejau,
privargau - vuos nagavau
tėn gala
I kara aš
papouliau če. I tanka ilondėna.
Ė teka grumtėjs
so dušmanās ė kėtuokēs laukėnēs.
Daug vīru mūšiūs
tūs kalnūs padiejė galvas sāva.
Vo vėjnamė ė
mūsa tanks ont minas ožvažiava.
Pasėsekė tik mon
vėinam če iš ognėis
išlīstė,
Vo kėtum mona
žīgiu bruoliu, tep sodegė
jaunystė...
Apkēposi kap
krēsna rada. Bovau ba juoki
āma.
Dar laimė, kad
napatekau aš i nagus
afganams.
Tuoliau
ekskursėjuos bovau - vėsuokiūs lazarietūs.
Moni tėn badė,
dorstė, luopė, kol viel iemiau košietė.
Iš lieta dėdėle
taisiaus, ė baisės bova končės;
Į zelkuoriu ka
paveiziejau - sobliuoviau išsėgondės...
Atruodė, mona
morza kas so drāpaku
pašiaušė:
Tik posė
nuosės,vėjna ausės, ont kramės
juokė plauka...
Bet tou
nasėbaigė bieda dar amėn
vyrėškomou!..
Gal nosėtročėjė
vaistās, gal tanka ognie
žova?
Vuonoše nieka
nabrašiau - kor dies baidīklė tuokė...
Gal žmuogu kuoki
duora ras, tegu gyven ba struoka.
Kol aš rekrūtūs
vergavau - abo tievale mėrė.
Ė, sogalvuojau
če palauktė, nagrīštė i gimtėnė.
Sosėtopiesu,
gal, priprasu pri tuos naujuos
natūras.
Vo je napavīks,
rēks, tėkriausē, pasiėiškuotė
šniūra...
Bet narekiejė.
Dėrbt pradiejau moni
dėdvīriu laikė.
Bet, je jau
obagu padarė, iš tuo na
baisi laimė...
Nuognā
muoralėška
kėntiejau - į vakarus veiziejau;
Į Žemaitėjė
sogrīžau, papūtus laisvės viejams.
Bet sava kaime
nabovau - bėjuojau sogadintė:
Patėrtas dėjnas
cūdaunas - akėmėrkas laimingas...
Vo, tēp
tatā......
II. PASAKUO VUONĖ
Kap autā obaga
pasmėrdė gīvenėms monėj
teka,
Ni torta brongė
natoru, ni pėningūm
pončekuo.
Vo vėsa omžiu,
biegau, dėrbau švėntuos
dėinuos nabova.
Je kuoks nušvėta
spindolielis ožgēsa ė
pražova.
Gėmiau
truobalie, pamėškie šemīnuo meistra gera.
Someistrvuojė
šešės mergas, tik vaikis naišejė.
Pėrmuojė Vuonė -
aš bovau, sesės augintė teka,
Nes kuožnās
metās gondrus kėta padiedava ont taka.
Ni muoksla gera
nagavau baigiau tik septīnmetė.
Jok bornūm daug,
ė vėsas rēk ožkėštė,papenietė.
Pradžiuo
- brėgaduo, paskiau - kiaulės,vo dar vieliau - mėlžiejė.
Ė tep jaunīstės
dėjnas tvartūs nubiega, nuskobiejė...
Žėnau, kad bova
ė pas moni akėmėrka žavinga;
Kap dongou
krintonti žvaigždie - nušvėta ė pradīnga.
Pėrmuojė maeilė,
pėrma meilė, kuoki to nalaimīnga....
Dar toukart
kaimė jaunūm bova ė vaikiu, ė mergeliu,
Bet, pats
miliausis, pruotingiausis - nu
Mėnėjės Juonelis
Ons miestė
muokies. Pasakuojė, kad
konėgeliu būs.
Ė tik,
atuostuoguoms atejus, vės grīža i nomus.
Vo mūsa taka
sosėdūrė ont lėpta par
opali.
Nasopratau kuo
šėrdės vėrp, kas monėj pasidarė?
Žīdruom akīm
nusėšīpsuojė, ė paiemė ož ronkas.
Ėlgā, ėlgā
palaikė saujuo, kap kuokī dākta brongi.
- A, nailūšem,
naikrėsma,
a lėipts tas atlaikīs?-
Juonelis mon
nusėšīpsuojė, veiziedams i
akis.
Paskou ėlgā,
ėlgā šnekiejuom, paviesie
balta berža...
Vo dūšiuo vėskas
makalavuos, jausmā ėš
kūna veržies.
Natik, kad
gražus, ė pruotings
papasakuojė daug kon.
Vo aš
šīpsuojaus,
ė džiaugiaus, kad toru tuoki drauga.
Pavasari,
pradžiuo gegožės, bezdē skanē kvepiejė;
I galvas trėnkė
anūm smuoks, vo jausmā ūžė viejēs...
Siediejuov vedu
po anās, lakštīngala treliava,
Juonielis mon
paduovanuojė i lūpas bočki
sāva...
Apsivīniuojė
mona ronkas aplīnk
brongiausė kakla...
Gormuona gīsluos
konkoliava moni
padarė akla...
Dongus ė pragars
sosėmaišė, vo kuojės
sosėpīnė...
A, kas žėnuojė,
kap pasėbaigs mūs meilė pėrmotėnė.?
Kap audra jūruo,
kad nurīmst,vedoms aistra nusluoba;
Pradiejuom viel
ramiau kviepout, i galvas grīža pruotas.
Aš nagalu
beparsakīt, kas diejuos
anuo dūšiuo, -
Tik tīle, tīle
sodejava: - kap
konėgeliu būsu?
- Gal, geriau
būk vetrėnaru - nuoriejau
aš pagoustė.
- Kon pasakīsu
Muotošelē ? - vo ašaras
ont skroustu...
Bet,
nabgaliejuom... Sosėtėkuom po bezdēs
daugiau kartu -
Kāp atsėspėrsi,
je krūtėnie iš meilės
šėrdės vartuos?
_ _ _ _ _ _ _ _
_
_ _ _ _ _ _ _ _
Paskou nalaimės
prasėdiejė Dėjvalis pakaruojė...
Juonielis
laidarie paslīda, ė nusėlaužė kuojė...
Vo kol sogėjė,
sostėpriejė,
dar muokslūs atsėlėka.
Ė, paiemė anon
tarnautė kareiviu bolševīka.
Nusėmėniau,
dėdle kriuokiau, - jok meilė
pėrmotėnė;
Par vėsa nakti
išlaikiau prispaudos pri
krūtėnės.
Paskou
laiškielis atkeliava iš rītū nu Baikala;
Kor gėmė, tėn
dabar pas rūsa kariuomėnie
tarnāva.
Apie tarnība
sava rašė, kad nuognā pasiėlga,
Paveiksla mōna
tonkē māta bodiedams ė par mėjga.
Paskou gavau
žėnelė trūmpa, kad īšvežė i kara; -
Kažkas mon
vėdoriūs nutrūka, kažkas tėn pasėdarė...
Dar vėjna
nuojauta natrokus ilīnda mon i galva,
Kad nabvėjna
bavakštau aš, ė nabvėjna bavalgau...
Žėnelės laukiau
ištėsā, meldiau Marėja
Švėnta,
Kad tik nažūtu
ons karė, kad tiktā išgīvėntu.
Sakītum sodegė
ognie - ons ba žėniuos pradīnga...
Pražova vėsas
mona vėltis, ė mergėškuosės guodas,
Vo, po šėrdim
nauji gīvībė jau savo
teisė ruodė...
Sūnātis
gėmė,viel
šėjk tėjk pasėdariau laimīnga.
Bet dėdle sūnki
laimė bova,vėskuo
išgėrstė teka;
Lėižovēs moni buobas
čaižė skaudiau nago
vuotegās.
So oudėga ni
vėjna karvė tep skaude
naožvuožė,
Kāp mona
brongiūm sosiedieliu
išpasakuotė žuodē:
- Vuonošė vāka
paperiejė, - aisiausė palestovė;
Tīliejau. Monėj
merguos
vāks vėsu brongiausis bova.
Ė varda -
Petris,
išrinkau, kap akmėni aš kėjta.
Tik
nažėnuojau,ar
soras tarp žmuoniūm sāva vėita.
Augintė dėdlē
sūnkē bova, - nasīki
teka kriuoktė.
Tik laimė, kad
anon mīliejė buočelis, kėtas
ciuocės.
Ė, rūpesti
toriejau dėdi, kap ožaugīntė Žmuogū,
Kad napavėrstu
vagėmi, galvažodiu, pėjuoku.
Pradiejė
vakštiuotė,
biegiuotė, atruodė - narond vėitas.
Ė,vėsa laika kap
medielis aukštīn i saulė
stėipies.
Igoda, kartu so
buočeliu, iš medė išrontytė:
Žvierelius,velnius,
krīželius ė
kėtuokius dalīkus.
So muokslās
varga natoriejė, pabaigė
vėdorėnė.
Bet keities
laikā - kėtas madas - kuo
nusitvert nabžėna.
I aukštus
muokslus naišledau nabova
kapėtala.
Pats ožsėdėrbtė
sogalvuojės Euruopuon
išvažiava.
Vėsuokiūm darbūm
anām teka -
nabruokėjė
nikuokė;
Ė bliūdus
pluovė, ougas rīnka, ė sėinas maliavuojė.
Kāp pasėėlgst,
par šventė kuokė, parlek ont trūmpa tarpa;
Apsėkabėn,
pabočiou, ė kīmb i sava darba.
Meistarnie pas
buočeli sava tor rōsta ōžoulėni.
Tėn tāša ronta ė
skaptou. Kas išēs
nieks nažėna.
Ni napajūnti,
jau apėntās: - sodėiv,
mamīte saka.
Paplūst viel
nerėmu šėrdis, vo ašaruomis akīs.
Po galva joudas
mīntīs sokas - gal
išvarīt ėš pruota: -
Tievielis Azėjuo
pradīnga, - sūnus
prapols Euruopuo...
III E P Ė
L U O G S
Senuo suodībvėitie, koriuo
pavasarēs dar bezdē žīd,
Daug svetiūm iš
vėsor šėndėina sosėrīnka.
Če pastatīs,
pašvėntīns atmėnėma
krīžiu
Kaimou, katram
nablėka ni juokiuos suodības.
Na uragana,
audras
nunešė, nanupūtė ė vieje.
Sodegėna
suodības
saulė Stālina ė Lēnina idiejės.
Ėlgā plošiejė
meistrus Petris pri ōžoula kamiena -
Skaptāva, rontė,
tašė, kalė, ė vėsa dūšė diejė.
Jau krīžius stuov kap
žvakė; - pašvėntėna vienuolis.
Aplīnk svetē
sostuojė, če meldies ė gėiduojė.
Vo nu patiuōs
vėršūnės i anus žvelgė Krėstus;
Į ōžoula kamiena
paskiau Juo žvėlgsnis krėta:
Ont švėnta medi
kūna kāltu ožrašīta -
Tautuos
Istuorėjė. Če bova Vītauts, Mažvīda Knīnga,
So nagėniems
baudžiauninkā, sokėliele so dalgēs.
I sava raštus
Sėmuons Daukonts žvelgė.
Pri kalvarāta motošelė
vakaliou raidės ruoda.
Veiziejė
sosijaudėnė, natardamė ni žuodė:
I gīvolėnius
vaguonus
tautuos, biegius i Sėbėra,
Partizanus,
parkrėtusius ont kronta griuovė;
Vo, kaima truoba
paskotėnė staliniecus griuovė.
Pri susėrinkusiu
vėsū ejė žmuogus palėngva;
Pėlka baretė,
žėla
barzda, akėne tomsė borna dėngė.
Priejės,
atsistuojė šalėp meistra, ėlga žvelgė i krīžiū
Kažkon
galvuodams atsėdosa, i meistra atsėgrīža.
Nadrose paiemė
ož ronkas, ė sosėtėka akīs,
Nulėnkės galva
dūsle: - AČIŪ, SŪNAU, - pasākė.....
Eilės išgoldė Stonkus Ancis.
