Arkangelas Urielis

Plačiai įsitvirtinusi nuomonė, kad arkangelų, ypatingai galingų angelų, egzistuoja visas būrys. Katalikų tradicija mini septynis (pagal Tobito 12:15 – Mykolas, Gabrielius, Rapolas, Urielis, Zacharielis, Orielis, Samsielis). Tačiau Biblija tiesiai ir aiškiai mini tik vieną arkangelą – Mykolą (Jud 9 „Mykolas arkangelas“), o 1 Tes 4, 16 kalba tik apie „arkangelo balsą“.

Urielio vardas galėjo kilti iš pranašo Urijo vardo. Hebr. Uriel – „Dievas – mano šviesa“, tai vienas iš septynių šventųjų angelų stovintis „virš pasaulio ir virš Tartaro“ (apokrifinė Enocho knyga 20:2). Toje pačioje knygoje sakoma, kad Viešpats jį paskyrė vadovauti visiems dangaus šviesuliams (75:3). Todėl būtent Urielis lydėjo Enochą įsivaizduojamose klajonėse po dangų ir pragarą. „Enocho knygoje“ šis arkangelas vaizduojamas kaip mokytojas, atskleidžiantis visatos paslaptis (72-80); šia prasme jo vardas buvo naudojamas ir viduramžių amuletuose.

3-oje Ezdros knygoje (4,7-12) Urielis, pasitelkdamas paradoksalius klausimus, atveria Ezdrai (nusivylusiam Dievo teisingumu) pasaulio sukūrimo paslaptis: siūlo jam pasverti ugnies svorį (žr. jo vardo reikšmę), išmatuoti vėjo gūsį ir pan.

Urielis – vienas pagrindinių angelų nekanoniniuose raštuose. Jį vadina įvairiai: serafimu, cherubinu, „saulės regentu“, „Dievo ugnimi“, Tartaro (pragaro) viršininku, išgelbėjimo archangelu, o daug vėlesniuose raštuose – Fanu-ilu („Dievo žvilgsniu“). Jį dažnai (pav., „Adomo ir Ievos knygoje“) sutapatina su vienu iš cherubinų stovinčiu „į rytus nuo Edeno sodo su liepsna švytruojančiu kalaviju kelio prie gyvybės medžio saugoti“ arba su angelu „stebinčiu griaustinį ir terorą“ (1 Enocho kn.), dažnai vadinamas „kataklizmų angelu“. Šventojo Petro apokalipsėje jis vaizduojamas kaip Atgailos angelas, vis dėlto jo išvaizda – negailestinga.

Jį taip pat sutapatina su vienu iš angelų, padėjusių palaidoti rojuje Adomą ir Abelį, su tamsiuoju angelu, besikovusiu su Jokūbu (Izraeliu) Penielyje (Pr 32:25-33). Kiti šaltiniai jį vazduoja kaip Seno-Cheribo kariuomenės nugalėtoją, o taip pat Dievo pasiuntinį, kuris perspėjo Nojų apie tvaną (Pr 6), išvedė Abraomą iš Uro (Pr 12) bei išvertė pranašystes.

Manoma, kad Urielis atnešė į žemę dieviškąją discipliną – alchemiją, kad jis davė žmogui Kabalą (nors kiti šaltiniai teigia, kad šį raktą į mistinį šventraščio interpretavimą dovanojo Metatronas). Agados tradicija, siejanti Urielį su ugnimi ir šviesa, skiria jį pirmosios (saulėtosios) savaitės dienos globėju, skiria jam atsakomybę už žiemos šilumą. Draidenas „Nekaltumo būsenoje“ rašo, kad Urielis nusileidžia iš dangaus ratuose, kinkytuose baltais žirgais.

Išvardijau ką apie arkangelą Urielį kalba apokrifinės bei mistinės pakraipos knygos. Deja, Bažnyčios pripažinta Biblija mini tik vieną arkangelą. Tik Mykolas minimas ir Dan 10, 13, bet kaip „vienas iš vyriausių didžiūnų“, tai reiškia, vienas iš arkangelų (nes graikiškasis priešdėlis arche-, lietuviškai verčiamas ark-, žymi ir princo ar kunigaikščio, šiuo atveju didžiūno rangą). Tai reikštų, kad be Mykolo, dar yra ir kitų „princų“. Beveik tikrai galima tvirtinti, kad prie arkangelų nepriklauso cherubinai ir serafinai (nors labai dažnai galvojama priešingai), nes jų pareigos kitokios. Mykolas bei kiti arkangelai skiriami veikti žemėje, o tuo tarpu serafinai ir cherubinai veikia danguje, pas Dievą.

Iš to galima daryti išvadą, kad angelų pasaulyje gyvuoja tam tikra tvarka, susiskirstymas pagal pareigas. Čia gerai pridera ir neretai vartojami kariniai terminai kaip „kariaunos“, „galybės“. Kur jau kur, o armijoje yra griežtos struktūros, įsakymai ir įsakymų vykdymas. Dievas taip pat specialioms užduotims, matyt, turi savo rinktinius angelus (1 Tim 5, 21).

745 metais Bažnyčios susirinkimo metu Urielis buvo atmestas, tačiau dabar jis vis dažniau prisimenamas, tapo Šventuoju Urieliu, o jo simbolis – atvertas delnas, laikantis liepsną. Kaip pranašysčių komentatorius, vertėjas jis dar būna vaizduojamas su knyga arba papiruso ritiniu rankoje. Tačiau Urielis retai sutinkamas dailės kūriniuose. Pav.: Šv.Arkangelas Urielis pavaizduotas XII a. mozaikoje bažnyčios Kapela Palatina kupole Palerme (Italijoje).