Mykolas minimas ir Dan 10, 13, bet tik kaip „vienas iš vyriausių didžiūnų“, tai reiškia, vienas iš arkangelų (nes graikiškasis priešdėlis arche-, lietuviškai verčiamas ark-, žymi ir princo ar kunigaikščio, šiuo atveju didžiūno rangą).

Mykolas (žmonijos globėjas) – „kas {yra} kaip Dievas“, angelas archistratig – gr. aukščiausias karininkas, Dievui ištikimų angelų karvedys, nugalėjęs Šėtoną ir blogį.

      „Atsitiko, kad Jozuė, būdamas arti Jericho, pakėlė akis ir pamatė priešais save stovinį vyrą su ištrauktu iš makšties kalaviju rankoje. Jozuė priėjo prie jo ir jam tarė: ‘Ar tu iš mūsiškių, ar iš priešų?’ Jis atsakė: ‘Nei vienas, nei kitas. Esu Viešpaties kariuomenės galva. Dabar aš atėjau!’ Jozuė parpuolė kniūbščia ir, išreikšdamas pagarbą, jam tarė: ‘Ką mano Viešpats įsako savo tarnui?’ Viešpaties kariuomenės galva Jouei atsakė: ‘Nusiauk sandalus nuo kojų, nes vieta, kurioje stovi, šventa’.“ (Joz 5,13-15).

      „Bet Persijos karalystės didžiūnas [Persijos angelas sargas. Vėlyvasis judaizmas priskyrė angelus sargus įvairioms žmonijos grupuotėms ir tautoms] dvidešimt vieną dieną buvo man priešingas. Tikėk manimi, Michaelis [Dievo tautos gynėjas], vienas iš vyriausių didžiūnų, atėjo man pagelbėti“ (Dan 10,13; 12,1).

      Remiantis šiomis šv. Rašto vietomis arkangelas Mykolas paskirtas karių, ginančių tiesą, globėju. Jam buvo pašvęsta nemažai cerkvių, jam meldėsi didikai išvykdami į žygius.  Dažnai sparnuotas Mykolo atvaizdas puošė karių, ieškančių jo globos, šalmus.

Ikonografinis arkangelo Mykolo vaizdavimas žinomas nuo seniausių laikų (cerkvių freskose, karo vėliavose, karių šalmuose). Išlikusios XII a., XIII-XIV a. sankirtos ir vėlesnių laikų ikonos. Labai įspūdingai arkangelas Mykolas pavaizduotas Archangelsko sobore Maskvoje. Čia jis vaizduojamas kaip sparnuotas karys su pakeltu apnuogintu kardu, apsuptas jo darbų scenomis.

Arkangelo galva aprišta raiščiu su juostelėmis, nusidriekiančiomis už ausų („sluchi“ arba „troki“). Daugelyje kompozicijų arkangelas Mykolas rankoje laiko lazdą („žezl“, „posoch“) ir skaidrią sferą („zercalo“) su Kristaus monograma. Šios juostelės ir sferos dėka arkangelas „gauna Dievo paliepimus“.

Arkangelas įeina į daugelio kompozicijų sudėtį, tačiau yra ir pavienių atvaizdų. Daugiausia jų yra „Deesis“ (ikonostazo dalies) sudėtyje – čia jis vaizduojamas ramiai besimeldžiantis Kristui, visuomet simetriškai arkangelui Gabrieliui kaip ir Dievo Motinos kompozicijose. Vietoj kario šarvų Mykolas vilki chitoną arba dalmatiką (drabužis), o ant jo užmestas gimantijus (apsiaustas), arba apsiaustas su sage ant krūtinės; kai kada jis vaizduojamas vilkintis dalmatiku, trumpa tunika ir apsiaustu. Drabužiai dažnai papuošti „clavus“ (auksine juosta, kurią turėjo tik karaliai) ir auksiniais apvadais.

Buvo tikima, kad arkangelas Mykolas lydi mirusiųjų sielas ir gina jas nuo puolančių šėtoniškų jėgų. Todėl jam Rusijoje būdavo pašvenčiamos kapinių cerkvės.