|
|
 |
©
Ikonografijos skriptai, Kretinga, 1999
Medžiagą surinko ir dėstė br. Carlo Bertagnin ofm
(čia pateikta medžiaga autoriaus neperžiūrėta)
Iš italų kalbos vertė br. Paulius Vaineikis ofm
LENTOS PARUOŠIMAS
Nuo
pat
savo ištakų bažnytinis menas ieškojo tvirto, stabilaus paviršiaus, ant
kurio galėtų
spalvomis ir kinijomis perteikti tikėjimo tiesas. Didižiausią tvirtumą
užtikrina akmeninė siena, simbolizuojanti Bažnyčios tvirtumą ir
amžinumą, užtikrinamą Kristaus Uolos, ant kurios ji pastatyta.
Freskinė tapyba puikiai atitinka ikonografijos meno reikmes, iš jos
kyla tapyba ant lentos, todėl parengiamieji ikonografo darbai yra
medžio lentos perkeitimas į tvirtą sieną.
Tinkamiausi minkšti medžiai: tuopa, liepa, kiparisas, beržas, uosis,
bukmedis,
riešutmedis, Afrikos rožinis medis, kartais ąžuolas (bet jis yra per
kietas apdirbimui).
Reikia vengti sakingos medienos, su nevienalyčiais plaušais, su
trūkumais
(šakų užuomazgomis, įtrūkimais).
Jei vis
dėlto lentoje, piešinio pusėje, yra šakų užuomazgos, jas geriau išimti
ir skyles užtaisyti pjuvenų bei klijų mišiniu. Džiūdamos šakos lipa į
viršų ir gali išmušti gruntą.
Lentos
turi būti išgautos arti kamieno, kad kuo mažiau deformuotųsi.
Tinkamiausia tapybai yra pusė nukreipta link medžio centro.
Tapymo
pusė dažniausiai yra išdrožta centrinėje lentos dalyje taip, kad aplink
liktų apvadas. Ši išdroža vadinasi lopšys arba arka ir jos tikslas lyg
skrynelėje saugoti ikoną.
Priešinga
lentos pusė yra sustiprinama įstrižais pleištais, kurie skirti
galimiems medienos iškrypimams sulaikyti. Paprastai šie pleištai yra iš
kietesnės negu pati lenta medienos, dvigubu įterpimu, trapecija
(kregždės uodega), įsprausti neprikalant ir neklijuojant.
Jie neturi būti įsprausti giliau nei pusė lentos storio.
Lentos
proporcijos
Lentos
kraštai
Kraštai
nėra skirti įrėminimui, kaip paveikslų, tačiau sudaro neatskiriamą
ikonos dalį ir yra įtraukiami į geometrinę ikonos sudėtį. Dažnai
piešinys iš tapymo lauko perlipa ant rėmų.
Jeigu
lentoje nėra lopšio rėmai nupiešiami.
Rėmai
yra 3 tipų: lygiai
nutolę nuo visų kraštų; viršuje ir apačioje vienodai plačiau negu
šonuose; apatinis rėmas platesnis už kitus lygius rėmus.
Centimetrais proporcijos nenustatytos, bet svarbus yra aukščiau minėtas
santykis.
|